Medinės pastato durys

Aktualu iki 2015-11-15

XIV a. pab. XV a. pr.
Pušis
Durų dydis 90 x 72 cm
Steponavičienė D., Blaževičius P., Gendrėnas G. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. II oficinos (Dvariškių rūmų) 2003–2005 m. archeologinių tyrimų ataskaita, inv. Nr. Md. 140.
Restauravo Dainius Šavelis, rest. prot. Nr. (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)

Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje XX a. antroje pusėje – XXI a. pradžioje atliekant archeologinius tyrimus buvo atkastos įvairių XIII a. pab. – XVII a. medinių statinių liekanos. Rasta medinių pastatų sienojų, grindų lentų, tarp pastatų buvusių kelių ir kiemų grindinių. Aptikta durų, langų, stogo konstrukcijos elementų ir jų fragmentų.

Per tyrimus rasta bent 15 radinių, įvardytų durimis arba jų dalimis. O 1955–1961 m. archeologai Vilniaus Žemutinės pilies šiaurinėje pusėje buvo aptikę tik dvejas duris.

Durys darytos iš 3–5 vertikalių 2,26,0 cm storio lentų, sujungtų dviem pleištiniais trapecijos formos sujungimais. Sujungimai buvo šiek tiek įstriži vertikalioms lentoms, siekiant, kad durys išlaikytų savo formą. Viena iš kraštinių durų lentų buvo ilgesnė. Jos galuose yra cilindro formos medinių durų vyriai – bėgūnai. Bėgūno galai buvo įstatomi į jam skirtas duobeles durų slenkstyje ir durų angos viršutiniame rąste arba viršutiniame staktos skersinyje. Didžiausios rastos durys 140 x 104 cm. Durų dydį lėmė poreikis taupyti šilumą ir mažesnis negu dabar vidutinis gyventojų ūgis.

Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų ekspoziciją puošiančios durys padarytos iš keturių lentų. Viena lenta su išlikusiu 3 cm ilgio bėgūnu, 9,5 cm pločio. Kitos lentos yra 24,5 cm, 24 cm ir 13,5 cm pločio. Sprendžiant pagal durų dydį, galima manyti, kad tai paklėčio durys.

Medžiagą parengė Egidijus Ožalas
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra
Riaubienė E. Durys architektūroje. Mokomoji knyga, Vilnius, 2009, p. 90–91.
Vainilaitis V. Mediniai pastatai ir sodybos Vilniuje XIII–XVII a. Daktaro disertacija, Vilnius, 2001, p. 56–58.
Vainilaitis V. „XVI–XVII a. mediniai pastatai Lietuvos Respublikos prezidentūros rūmų teritorijoje pagal archeologijos tyrimų duomenis“, in: Kultūros paminklai, Vilnius, 2000, Nr. 7, p. 98–108.
Tautavičius A. „Vilniaus Žemutinės pilies mediniai pastatai XIII–XIV amžiais“, in: Iš lietuvių kultūros istorijos, t. 4, vyriausiasis redaktorius J. Žiugžda, Vilnius, 1964, p. 179–180.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Adatos

20240916

Seniausios adatos – kaulinės, naudotos nuo Akmens amžiaus (taip pat ir Viduramžiais). Metalinės adatos gamintos nuo Bronzos amžiaus.
Adatų archeologai randa tiek gyvenamosiose vietovėse, tiek moterų, vaikų, vyrų kapuose. Tradicija įdėti adatas ir adatines laidojant buvo žinoma ir kitur, pavyzdžiui, Skandinavijoje. Ji išsilaikė iki pat XX a. pradžios. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriniuose šaltiniuose taip pat užfiksuotas paprotys įdėti adatų ir siūlų laidojant moteris.

Plačiau

Publikuota: 2015-11-09 Atnaujinta: 2015-11-06 11:01
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika