Medinės pastato durys

Durų vaizdas po restauracijos
Aktualu iki 2015-11-15

XIV a. pab. XV a. pr.
Pušis
Durų dydis 90 x 72 cm
Steponavičienė D., Blaževičius P., Gendrėnas G. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. II oficinos (Dvariškių rūmų) 2003–2005 m. archeologinių tyrimų ataskaita, inv. Nr. Md. 140.
Restauravo Dainius Šavelis, rest. prot. Nr. (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)

Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje XX a. antroje pusėje – XXI a. pradžioje atliekant archeologinius tyrimus buvo atkastos įvairių XIII a. pab. – XVII a. medinių statinių liekanos. Rasta medinių pastatų sienojų, grindų lentų, tarp pastatų buvusių kelių ir kiemų grindinių. Aptikta durų, langų, stogo konstrukcijos elementų ir jų fragmentų.

Per tyrimus rasta bent 15 radinių, įvardytų durimis arba jų dalimis. O 1955–1961 m. archeologai Vilniaus Žemutinės pilies šiaurinėje pusėje buvo aptikę tik dvejas duris.

Durys darytos iš 3–5 vertikalių 2,26,0 cm storio lentų, sujungtų dviem pleištiniais trapecijos formos sujungimais. Sujungimai buvo šiek tiek įstriži vertikalioms lentoms, siekiant, kad durys išlaikytų savo formą. Viena iš kraštinių durų lentų buvo ilgesnė. Jos galuose yra cilindro formos medinių durų vyriai – bėgūnai. Bėgūno galai buvo įstatomi į jam skirtas duobeles durų slenkstyje ir durų angos viršutiniame rąste arba viršutiniame staktos skersinyje. Didžiausios rastos durys 140 x 104 cm. Durų dydį lėmė poreikis taupyti šilumą ir mažesnis negu dabar vidutinis gyventojų ūgis.

Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų ekspoziciją puošiančios durys padarytos iš keturių lentų. Viena lenta su išlikusiu 3 cm ilgio bėgūnu, 9,5 cm pločio. Kitos lentos yra 24,5 cm, 24 cm ir 13,5 cm pločio. Sprendžiant pagal durų dydį, galima manyti, kad tai paklėčio durys.

Medžiagą parengė Egidijus Ožalas
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra
Riaubienė E. Durys architektūroje. Mokomoji knyga, Vilnius, 2009, p. 90–91.
Vainilaitis V. Mediniai pastatai ir sodybos Vilniuje XIII–XVII a. Daktaro disertacija, Vilnius, 2001, p. 56–58.
Vainilaitis V. „XVI–XVII a. mediniai pastatai Lietuvos Respublikos prezidentūros rūmų teritorijoje pagal archeologijos tyrimų duomenis“, in: Kultūros paminklai, Vilnius, 2000, Nr. 7, p. 98–108.
Tautavičius A. „Vilniaus Žemutinės pilies mediniai pastatai XIII–XIV amžiais“, in: Iš lietuvių kultūros istorijos, t. 4, vyriausiasis redaktorius J. Žiugžda, Vilnius, 1964, p. 179–180.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Knyga „Textus septem Tractatuum Petri Hispani per tractatus et capitula distinctus, in quibus succincte breviterque inquiruntur ea, que in libris logicalibus Aristotelis diffusius tractantur“

Knyga „Textus septem Tractatuum Petri Hispani per tractatus et capitula distinctus, in quibus succincte breviterque inquiruntur ea, que in libris logicalibus Aristotelis diffusius tractantur“

20260302

Tai knyga „Septynių traktatų Petro Ispano tekstas, suskirstytas į veikalus ir skyrius, kuriuose glaustai ir trumpai nagrinėjami dalykai, išsamiau aptariami Aristotelio logikos knygose“.
XIII a. viduryje pasirodė Petro Ispano logikos veikalas „Tractatus“ (liet. „Traktatas“), vėliau leistas pavadinimu „Summulae Logicales“ (liet. „Logikos santraukos“). Tai klasikinis Europoje cirkuliavęs logikos vadovėlis, keliems šimtmečiams tapęs pagrindine šios disciplinos mokomąja medžiaga Europos universitetuose ir padėjęs logikos bei semiotikos studijų pagrindus. Daugybė šio veikalo variantų buvo išleista iki XVI a. pabaigos, esama daugiau nei 200 jo leidimų. 

 

Plačiau

Publikuota: 2015-11-09 Atnaujinta: 2015-11-06 11:01
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika