Molinė trikojė keptuvė su rankena

Aktualu iki 2015-11-22

XVI a. vid.
Keptuvės skersmuo 18,7 x 18,5 cm, keptuvės aukštis 9 cm, rankenėlės ilgis 8,5 cm, kojelės ilgis 5 cm
Degtas molis, žiedimas, glazūravimas, formavimas, lipdymas
Vailionis E. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos 1996 m. tyrimo ataskaita, radinio inv. Nr. 579.
Restauravo Raimonda Rudokaitė, rest. prot. Nr. 10/78 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)

XVI a. II p. dauguma vietos gamybos molinių indų buvo glazūruoti, gerėjo jų kokybė, dekoras, daugėjo elementų, kuriems atlikti reikėdavo meistriškumo. Indų asortimentas plėtėsi, būdavo naudojami įvairūs žiestos keramikos dirbiniai: puodai, ąsočiai, dubenys, keptuvės, kepimo formelės, lėkštės, gertuvės, bokalai, vaistų indeliai ir net naktipuodžiai.

Archeologai Valdovų rūmų vakarų korpuso latrinose (tualetuose), kurios naudotos ne tik gamtiniams reikalams atlikti, bet ir nereikalingiems daiktams išmesti, aptiko įvairios buitinės keramikos rinkinį. Dėl specifinės terpės radiniai labai gerai išsilaikę.

Trikojai puodai ir keptuvės būdavo naudojami maistui kepti ir troškinti. Aprūkęs ir apanglėjęs keptuvių dugnas rodo, kad jos dažnai naudotos. Molinių keptuvių vidinė pusė dengta žalios ir rudos spalvų glazūra, gaminant maistą, molis neįsigerdavo ir nepraleisdavo riebalų arba skysčių. Į keptuvės rankenėlės vidų būdavo įkišama medinė rankena, kad indą būtų lengviau padėti arba nuimti nuo įkaitusių žarijų.

Medžiagą parengė Aušra Lukaitytė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra
Vailionis E. „Valdovų rūmų vakarinio korpuso ir Katedros zakristijos jungties archeologiniai tyrimai“, in: Vilniaus Žemutinės pilies rūmai, t. 5: 1996–1998 metų tyrimai, atsakingasis redaktorius V. Urbanavičius, Vilnius, 2003, p. 129–133.
http://www.wga.hu/html/k/konrad/nativity.html [žiūrėta 2015-11-03].
http://m.ldkistorija.lt/index.php/istoriniai-faktai/miestietijos-stalo-indai-ir-irankiai-/1315 [žiūrėta 2015-11-04].

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Ilgojo kovos peilio makštys

20240219

Ilgojo kovos peilio makštų fragmentų buvo rasta 2006 m. atliekant Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų pietinio korpuso prieigų archeologinius tyrimus. Remiantis dirbinio matmenimis ir forma, galima teigti, kad XIV a. antra puse datuojamos makštys buvo skirtos vienašmeniam šaltajam ginklui, tam tikro tipo ilgajam kovos peiliui (vok. Bauernwehr arba Hauswehr). 

Plačiau

Publikuota: 2015-11-16 Atnaujinta: 2015-11-13 11:28
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika