XV a.
Ožalas E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Vakarų korpuso išorės archeologinių tyrimų 2007–2010 m. ataskaita, radinio inv. Nr. R1.
Konservavo Pilių tyrimo centro „Lietuvos pilys“ Restauravimo skyrius, rest. prot. Nr. 296/956
2009 m. atliekant archeologinius tyrimus, Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų vakarinėje pusėje, netoli nuo pilies vartų mūrinio bokšto, rasti 45 litrai (pusmaišis) apdegusių grūdų. Daugumą šalia sudegusio medinio pastato, XV a. I pusės kultūriniame sluoksnyje, aptiktų grūdų sudarė rugiai (98–99 proc.). Kartu su jais buvo rasti keli lęšiai ir žirniai.
Lietuvoje žemdirbystė atsiranda dar neolito laikotarpiu, prieš 4–6 tūkstančius metų. Pirmiausia buvo auginami miežiai, soros, kviečiai, vėliau ankštiniai augalai. Geležies amžiuje Lietuvoje paplinta ir iš Azijos į Europą atkeliavę rugiai.
Tyrinėjant XIII–XIV a. Lietuvos piliakalnius rasta ir išlikusių įvairių grūdinių kultūrų: rugių, kviečių, miežių, avižų, sorų, grikių grūdų. Taip pat aptikta ir įvairių ankštinių augalų – valgomųjų lęšių, vikių, žirnių, pupų. XIV a. Lietuvoje augintos beveik visos šiandien žinomos grūdinės kultūros, iš kurių svarbiausi buvo rugiai. Jų aptikta visuose plačiau Lietuvoje tyrinėtuose XIII–XIV a. paminkluose. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestuose rugiai taip pat dominavo. Valkavisko XI–XII a. sluoksniuose jų randama 89–96 proc. tarp visų augintų javų, XII–XIII a. Gardine – net iki 98 proc. Tai liudija pažangią žemdirbystės sistemą – praktikuotą sėjomainą.
Medžiagą parengė Egidijus Ožalas
Fotografai Mantvidas Mieliauskas (1), Vytautas Abramauskas (2), Mindaugas Kaminskas (3–8)
Panaudota literatūra:
http://m.ldkistorija.lt/index.php/istoriniai-faktai/ka-sedavo-ir-pjaudavo-zemdirbiai-xiiixiv-amziuje/1519.
