Koklis su grojančiais vaikais

Koklis su grojančiais vaikais
Aktualu iki 2016-03-27

XVI a. II ketv.
Aukštis 19,8 cm
Gendrėnas G., Ožalas E. Vilnius 2002. Karaliaus Mindaugo tilto prieigos. Žvalgomieji archeologiniai tyrimai. Kairysis Neries krantas (T. Vrublevskio gatvės rekonstrukcija), radinio inv. Nr. KS I 7
Restauravo Deimantė Baubaitė, rest. prot. Nr. 92/12516 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)

Rekonstruojant Tado Vrublevskio gatvę 2002 m. buvo vykdomi žvalgomieji archeologiniai tyrinėjimai, rasta ūkinė duobė su keraminiais dirbiniais. Joje buvo nemažai buitinės keramikos, koklių fragmentų, koklių matricų, datuojamų XVI amžiumi. Duobėje buvo išmesta ir nemažai gamybinio broko, o tai liudytų, kad netoli buvo puodžiaus ar koklininko dirbtuvės.

Vienas įdomesnių dirbinių, rastų ūkinėje duobėje, – kvadratinis koklis, vaizduojantis fleita ir būgnu grojančius mažus nuogus berniukus. Šokančių, grojančių, žaidžiančių, besimušančių nuogų vaikų (putų) siužetai ypač išpopuliarėjo renesanso dailėje, kuriai didelę įtaką darė antikinė kultūra. Valdovų rūmų teritorijoje rastų renesansinių kampinių koklių siaurosios plokštės kokliai puošti žaidžiančių berniukų figūromis. Neginčijamų įrodymų, kad meistrai, kurie dirbo dabartinės T. Vrublevskio gatvės prieigose, gamino koklius Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų krosnims, neturime. Analogiškų dirbinių su grojančiais berniukais rūmų teritorijoje nerasta, gali būti, kad šie kokliai buvo skirti netoliese stovintiems Radvilų rūmams.

Knygos viršelis su šokančiais ir grojančiais putais, 1518 m. http://www.britishmuseum.org/research/collection_online/collection_object_details/collection_image_gallery.aspx?assetId=544912001&objectId=1553861&partId=1

Lukas Kranachas (Lucas Cranach), Melancholija, 1533 m. http://www.christies.com/lotfinder/ZoomImage.aspx?image=http://www.christies.com/lotfinderimages/d58135/d5813547&IntObjectID=5813547&lid=1

Heinricho Aldegreverio (Heinrich Aldegrever) graviūra, 1539 m. http://www.britishmuseum.org/research/collection_online/collection_object_details/collection_image_gallery.aspx?assetId=125905001&objectId=1511334&partId=1

Medžiagą parengė Eglė Zaveckienė
Fotografai Vytautas Abramauskas, Eglė Zaveckienė (prieš restauruojant)

Panaudota literatūra
„Iš po Tado Vrublevskio gatvės grindinio (1)“, in: Mokslo Lietuva, Nr. 14 (260), 2002 m. liepos 18–rugsėjo 4 d., prieiga per internetą http://mokslasplius.lt/mokslo-lietuva/2002-2004/200214/20021401.htm [žiūrėta 2015-11-17].

Projektą „Atminties institucijose saugomų kilnojamųjų kultūros vertybių restauravimas“ iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Ilgojo kovos peilio papildomas skersinukas (nagelis)

Ilgojo kovos peilio papildomas skersinukas (nagelis)

20260420

XIV a. pabaigoje Vidurio Europos vokiškose žemėse susiformavo naujas geležtinio ginklo tipas, kurio forma buvo artima buityje naudotiems peiliams. Tyrėjų manymu, šie ginklai išsivystė iš įprastų darbo peilių, palaipsniui pradėtų naudoti savigynos tikslais. Didėjant kovinei funkcijai, jų geležtės buvo ilginamos, o rankenos konstrukcija papildyta vienpusiu skersinuku, vadinamu nageliu (vok. Nagel). Nuo XIV a. pabaigos tokio tipo ginklai šaltiniuose ir tyrimuose žinomi Bauernwehr, Hauswehr, o Lenkijoje – kord pavadinimais. XV a. antrajame ketvirtyje – XV a. viduryje išryškėjo dar vienas šios ginklų grupės potipis – ilgieji peiliai (Langes Messer). Jiems būdingi skiriamieji bruožai yra nesimetriška rankenos buoželė ir papildomas skersinukas. Nors Bauernwehr ir ilgųjų peilių geležčių ilgis bei forma įvairuoja, daugeliu atvejų jos išlieka vienašmenės.

 

Plačiau

Publikuota: 2016-03-21 Atnaujinta: 2016-03-17 10:23
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika