Kaltas
Aktualu iki 2016-04-10

XIV a. pab. XV a. pr.
Geležis
Kalto ilgis 9 cm, kotelio skersmuo 1,3 cm, ašmenų plotis 3,2 cm
Ožalas E., Montvilaitė-Zaveckienė E., Žvirblys A. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. LDK valdovų rūmų pietų korpuso prieigų (trasa III) archeologinių tyrimų 2004–2006 m. ataskaita, radinio inv. Nr. M 2164.
Konservavo Aldona Skučienė, rest. prot. Nr. 224/5080 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)

Siekis savo buityje panaudoti įvairias mus supančias medžiagas vertė žmoniją kurti įrankius, palengvinančius jų pritaikymą. Jau nuo mezolito laikų kaip įrankis skylėms, įduboms, grioveliams kietoje medžiagoje kalti buvo naudojamas titnaginis kaltas. Lietuvoje nuo I tūkstantmečio kaltų gamyba atiduota į kalvių rankas. Besiformuojančiuose Lietuvos miestuose, Kernavėje ir Vilniuje, XIII–XIV a. kultūriniuose sluoksniuose rasta geležinių kaltų. Platų šių įrankių naudojimą Viduramžiais liudija ir ikonografija:

http://www.nuernberger-hausbuecher.de/75-Amb-2-317b-37-v

http://www.nuernberger-hausbuecher.de/75-Amb-2-317b-41-v

http://www.nuernberger-hausbuecher.de/75-Amb-2-279-38-v

Vilniaus Žemutinės pilies XIV–XV a. sluoksniuose aptikta keliasdešimt įvairaus dydžio kaltų ir jų dalių. Vienas iš jų rastas 2005 m. Žemutinės pilies pietrytinėje dalyje. Šis kaltas yra su aštuoniabriauniu koteliu ir išplatintais ašmenimis.

Medžiagą parengė Egidijus Ožalas
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra:
Vitkūnas M. „Kernavės miestas XIII–XIV amžiuje“, in: Musninkai. Kernavė. Čiobiškis, Vilnius, 2006, p. 179–180.

Tarp kasdienybės ir prabangos. Restauruoti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų archeologiniai radiniai, sudarytojas A. Puškorius, Vilnius, 2011, p. 125.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Rašalinė

Rašalinė

20251110

XV a. rašalines naudojo tik raštinga visuomenės dalis – tie, kurie turėjo mokėti rašyti dėl savo užimamų pareigybių: raštininkai, iždininkai ir kt. Remiantis archeologiniais duomenimis, žinoma, kad viena pagrindinių to laikotarpio raštininkų naudotų kanceliarijos priemonių – rašalinės. Jos buvo tekintos iš kaulo, drožtos iš rago, lietos iš metalo ar lipdytos, žiestos iš molio. Nuo XV a. rašalinės pradėtos gaminti taip, kad jas būtų patogu nešioti, – su dangteliais, neretai pritvirtintos prie diržo. Tai leido raštininkams būti mobiliems, keliauti ir dirbti ne vienoje vietoje. Dažniausiai naudotas juodas rašalas. Spalvotas rašalas (mėlynas, raudonas) – prabangesnis (jo ir gamyba buvo brangesnė), naudotas taupiau.
Tyrinėjant Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritoriją XV a. sluoksnyje rasta išskirtinės išvaizdos rašalinė. Ji pagaminta iš pilkos molio masės, lipdyta, dengta rusvai žalia glazūra, sveika. Rašalinė vandens paukščio pavidalo, su skyle nugaroje (rašalui laikyti), snapas ir uodega nulūžę. Ji dekoruota geometriniu ornamentu. Paprastos rašalinės pasižymėjo funkcionalumu, buvo mažai dekoruotos. Prabangesnės galėjo būti profiliuotos, puoštos įmantresnėmis figūrinėmis detalėmis. Rašalinių išvaizda neretai priklausė nuo savininko statuso – kuo aukštesnes pareigas ar statusą užėmė žmogus, tuo puošnesnė buvo ir jo rašalinė. 

 

Plačiau

Publikuota: 2016-04-04 Atnaujinta: 2016-06-13 00:32
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika