Kaltas
Aktualu iki 2016-04-10

XIV a. pab. XV a. pr.
Geležis
Kalto ilgis 9 cm, kotelio skersmuo 1,3 cm, ašmenų plotis 3,2 cm
Ožalas E., Montvilaitė-Zaveckienė E., Žvirblys A. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. LDK valdovų rūmų pietų korpuso prieigų (trasa III) archeologinių tyrimų 2004–2006 m. ataskaita, radinio inv. Nr. M 2164.
Konservavo Aldona Skučienė, rest. prot. Nr. 224/5080 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)

Siekis savo buityje panaudoti įvairias mus supančias medžiagas vertė žmoniją kurti įrankius, palengvinančius jų pritaikymą. Jau nuo mezolito laikų kaip įrankis skylėms, įduboms, grioveliams kietoje medžiagoje kalti buvo naudojamas titnaginis kaltas. Lietuvoje nuo I tūkstantmečio kaltų gamyba atiduota į kalvių rankas. Besiformuojančiuose Lietuvos miestuose, Kernavėje ir Vilniuje, XIII–XIV a. kultūriniuose sluoksniuose rasta geležinių kaltų. Platų šių įrankių naudojimą Viduramžiais liudija ir ikonografija:

http://www.nuernberger-hausbuecher.de/75-Amb-2-317b-37-v

http://www.nuernberger-hausbuecher.de/75-Amb-2-317b-41-v

http://www.nuernberger-hausbuecher.de/75-Amb-2-279-38-v

Vilniaus Žemutinės pilies XIV–XV a. sluoksniuose aptikta keliasdešimt įvairaus dydžio kaltų ir jų dalių. Vienas iš jų rastas 2005 m. Žemutinės pilies pietrytinėje dalyje. Šis kaltas yra su aštuoniabriauniu koteliu ir išplatintais ašmenimis.

Medžiagą parengė Egidijus Ožalas
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra:
Vitkūnas M. „Kernavės miestas XIII–XIV amžiuje“, in: Musninkai. Kernavė. Čiobiškis, Vilnius, 2006, p. 179–180.

Tarp kasdienybės ir prabangos. Restauruoti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų archeologiniai radiniai, sudarytojas A. Puškorius, Vilnius, 2011, p. 125.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Knyga „Bartoli commentaria in primam digesti novi partem doctilis vire domino Petri Pauli Parisii cardinalis admodum reverendi non paucis additionibus nuper illustrata acuratesque castigata“

Knyga „Bartoli commentaria in primam digesti novi partem doctilis vire domino Petri Pauli Parisii cardinalis admodum reverendi non paucis additionibus nuper illustrata acuratesque castigata“

20260413

XIV a. Italijoje ir Prancūzijoje susiformavo postglosatorių, arba komentatorių, pasaulietinė teisės mokykla, kurios atstovai buvo XII–XIII a. veikusios glosatorių mokyklos pasekėjai. Šios mokyklos atsiradimas susijęs su Romos teisės atgimimu Viduramžiais ir Digestų, arba Pandektų, rinkinių atradimu. Glosatoriai tyrinėjo romėnų civilinės teisės veikalus ir pildė juos glosomis (paaiškinimais, pastabomis), komentavo ir interpretavo teisines sąvokas bei principus. Postglosatoriai glosų jau neberašė, bet sistemiškai ėmėsi tirti visą teisės akto turinį, o ne tik pavienes jo sąvokas, rašė išsamius komentarus ir remdamiesi Aristotelio tekstais, ir taikydami kitus scholastinius metodus.
Bartolas de Sasoferatas buvo vienas žymiausių Viduramžių postglosatorių, davęs vardą visai Romos pasaulietinės teisės komentatorių mokyklai – bartolistams. Jis buvo Perudžos ir Bolonijos universitetų auklėtinis, Pizos ir Perudžos universitetų teisės profesorius, civilinės teisės specialistas, Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Karolio IV (1316–1378, valdė 1355–1378) patarėjas.

 

 

Plačiau

Publikuota: 2016-04-04 Atnaujinta: 2016-06-13 00:32
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika