XIV a. pab. – XV a. pr.
Geležis
Kalto ilgis 9 cm, kotelio skersmuo 1,3 cm, ašmenų plotis 3,2 cm
Ožalas E., Montvilaitė-Zaveckienė E., Žvirblys A. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. LDK valdovų rūmų pietų korpuso prieigų (trasa III) archeologinių tyrimų 2004–2006 m. ataskaita, radinio inv. Nr. M 2164.
Konservavo Aldona Skučienė, rest. prot. Nr. 224/5080 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)
Siekis savo buityje panaudoti įvairias mus supančias medžiagas vertė žmoniją kurti įrankius, palengvinančius jų pritaikymą. Jau nuo mezolito laikų kaip įrankis skylėms, įduboms, grioveliams kietoje medžiagoje kalti buvo naudojamas titnaginis kaltas. Lietuvoje nuo I tūkstantmečio kaltų gamyba atiduota į kalvių rankas. Besiformuojančiuose Lietuvos miestuose, Kernavėje ir Vilniuje, XIII–XIV a. kultūriniuose sluoksniuose rasta geležinių kaltų. Platų šių įrankių naudojimą Viduramžiais liudija ir ikonografija:
http://www.nuernberger-hausbuecher.de/75-Amb-2-317b-37-v
http://www.nuernberger-hausbuecher.de/75-Amb-2-317b-41-v
http://www.nuernberger-hausbuecher.de/75-Amb-2-279-38-v
Vilniaus Žemutinės pilies XIV–XV a. sluoksniuose aptikta keliasdešimt įvairaus dydžio kaltų ir jų dalių. Vienas iš jų rastas 2005 m. Žemutinės pilies pietrytinėje dalyje. Šis kaltas yra su aštuoniabriauniu koteliu ir išplatintais ašmenimis.
Medžiagą parengė Egidijus Ožalas
Fotografas Vytautas Abramauskas
Panaudota literatūra:
Vitkūnas M. „Kernavės miestas XIII–XIV amžiuje“, in: Musninkai. Kernavė. Čiobiškis, Vilnius, 2006, p. 179–180.
Tarp kasdienybės ir prabangos. Restauruoti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų archeologiniai radiniai, sudarytojas A. Puškorius, Vilnius, 2011, p. 125.
