Aktualu iki 2016-06-05

XIV a. pab. – XV a. pr.
Sidabras, aukso danga
Ožalas E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. P korpuso prieigų (trasa III) 2004–2006 m. tyrimai, radinio inv. Nr. M 2425.
Konservavo Rima Niunkienė, rest. prot. Nr. 252/5108 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)
Metalo lydinių bei lydmetalio tyrimus atliko Ingrida Žūkienė ir Irena Smaliukienė, tyrimo Nr. KT-145 (Lietuvos prabavimo rūmai, Prabavimo ir įspaudavimo laboratorija)

Šalia Valdovų rūmų dabar esančiame parke archeologai ištyrė 5–6 metrų storio kultūrinius sluoksnius. Čia XIV–XV a. būta tankiai sustatytų medinių pastatų, lentomis grįstų gatvių. Tyrinėjant rasta daug archeologinių radinių, liudijančių amatininkų ir juvelyrų profesionalumą.

Vienas iš radinių – sidabrinis paauksuotas smeigtukas. Jį sudaro apvali galvutė, puošta filigrano vielyte ir septyniais spurgeliais, bei adata. Abi papuošalo dalys – iš skirtingų sidabro lydinių. Jos sujungtos lydmetaliu iš žemesnės prabos sidabro (36 proc.), vario (33 proc.), geležies (26 proc.) ir aukso (5 proc.). Šio smeigtuko inkrustacija neišlikusi, o netoliese rastas analogiškas smeigtukas, puoštas bespalvio stiklo akute.

Smeigtukai – praktinę ir estetinę paskirtį turėję dirbiniai, buvę skirti galvos dangai arba drabužiams susegti, taip pat papuošalams prilaikyti. Jie naudoti tūkstančius metų, išlikę ir Viduramžiais.

Buvo daugybė paprastų, plačiai paplitusių mažų, iš vario lydinio pagamintų smeigtukų su rutulio formos galvutėmis, naudotų tiek, pvz., galvos dangai prilaikyti (tai puikiai atsispindi ir ikonografijoje), tiek siuvėjų.

Taip pat nešioti ir puošnesni smeigtukai. Pastarieji gaminti iš sidabro, auksuoti, ornamentuoti. Vilniaus Žemutinėje pilyje aptikta puošnių smeigtukų su paukštelių ir arabeskos motyvu.

Smeigtukais susegtas galvos apdangalas pavaizduotas Roberto Kampeno (Robert Campin) paveiksle „Jaunos moters portretas“ (1430–1435).

Taip pat Rogiro van der Veideno (Rogier van der Weyden) paveiksle „Moters portretas“ (apie 1440).

Medžiagą parengė Rasa Valatkevičienė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Kirvis

20250217

Atliekant archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies ir vėliau Valdovų rūmų teritorijoje aptikta įvairių tipų kirvių iš skirtingų laikotarpių. Iki šiol mokslininkų diskusijos dėl tam tikrų kirvių tipų paskirties išlieka aktyvios ir nevienareikšmės. Tyrėjai nesutaria, kiek iš šių kirvių buvo pritaikyti kasdieniams darbams, o kiek jų buvo naudojami kaip ginklai mūšyje. Tik atidžiai išnagrinėjus kiekvieno kirvio konstrukciją, svorį, dydį bei kitus techninius duomenis, galima gana aiškiai atskirti kirvius, kurie buvo skirti tik darbui, nuo sukurtų kovai. Taip pat negalima atmesti galimybės, kad kai kurie kirviai buvo universalūs – jie galėjo tarnauti tiek kaip darbo įrankiai, tiek ir kaip ginklai.

 

Plačiau

Publikuota: 2016-05-30 Atnaujinta: 2016-06-13 00:28
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika