Aktualu iki 2016-06-12

XVII–XVIII a. (?)
Ožalas E., Montvilaitė E., Žvirblys A. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. P korpuso prieigų archeologiniai tyrimai į rytus nuo Valdovų rūmų (trasa III) 2004–2006 m., radinio inv. Nr. Kd. 3
Molio sudėties tyrimus atliko Medeina Steponavičiūtė, tyrimo Nr. KM-38 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)

2005 m., tyrinėjant Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų pietinio korpuso prieigas, rastas iš balto molio pagamintas kareivėlis (fragmento ilgis – 60 mm, aukštis – 64 mm, plotis – 21 mm). Šis XIX a. datuojamame sluoksnyje rastas raitelis pagamintas naudojant dvipusę formelę. Tyrinėjant detales matyti, kad žirgas su kamanomis, stačiakampe gūnia ir balnu, o raitelis dėvi ilgą priekyje prasegtą švarką bei trikampę skrybėlę, viena smaile nukreiptą į priekį. Šios aprangos detalės būdingos kavalerijai (dragūnams, husarams ar kirasyrams) dideliame Europos regione (Austrijos-Vengrijos, Prūsijos, Rusijos ir kt.), tačiau labai aiškiu laikotarpiu – XVIII amžiuje. Atsižvelgiant į tai, galima spėti, kad šis balto molio kareivėlis, nors ir rastas XIX a. sluoksnyje, galėjo būti pagamintas dar XVIII amžiuje.

Ištirta ne tik šio kareivėlio molio masės sudėtis, bet ir, norint palyginti, 12 pagal medžiagines ypatybes vizualiai labai panašių pypkių fragmentų. Nustatyta, kad visos šios pypkės pagamintos iš švaraus balto kaolino. Atlikta sudėties analizė patvirtino, kad nors pypkių datavimas ir gamybos vieta skiriasi, ir pypkių, ir žaislinio raitelio gamybai naudoto kaolino sudėtis labai panaši. Galbūt tai galima paaiškinti faktu, kad molis pypkių ir kitų kaolino dirbinių gamybai aptariamu – XVII a. – XIX a. pr. – laikotarpiu buvo išgaunamas tuose pačiuose telkiniuose. Iš pypkių istorijos žinoma, kad nors didžiausia pypkių gamintoja buvo Olandija, Europoje buvo tik keli regionai, kuriuose buvo išgaunamas kokybiškas kaolinas: Belgija, Prancūzijos Meco sritis, Pietų Anglija ir Vokietijos Vestervaldo regionas.

Taigi, akivaizdu, kad balto molio raitelis yra importinė prekė, į Lietuvą galbūt atkeliavusi su kaolino pypkėmis XVII–XVIII amžiuje. Tokį datavimą patvirtina ir raitelio uniformos tyrimai.

Medžiagą parengė Povilas Blaževičius
Fotografas Vytautas Abramauskas
Dailininkė Alvyra Mizgirienė

Panaudota literatūra
Knötel R., Knötel H. Uniformenkunde. Lose Blätter zur Geschichte der Entwicklung der militärischen Tracht. Gesamtverzeichnis, Hamburg, 1932.
Žvirblys A. XVII–XIX a. molinės pypkės Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje. Magistro darbas, Vilniaus universitetas, 2008.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Vaikiškos avalynės kurpalis

20250203

Vilniaus Žemutinės pilies tyrimai atskleidė, kad viena XIV a. pabaigoje – XV a. pradžioje veikusių odinių dirbinių asortimento gamintojų dirbtuvių vieta gali būti lokalizuojama Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų šiaurės rytų kampe. Minimoje teritorijoje buvo rasta nemažai odinių dirbinių detalių su siuvimo žymėmis, atraižų bei tam amatui reikalingų įrankių ir priemonių, tarp kurių aptikta ir kurpalių. Šias priemones, kurios buvo skirtos batams siūti ir taisyti, reikėtų sieti su profesionalių batsiuvių amatu.

 

Plačiau

Publikuota: 2016-06-06 Atnaujinta: 2016-06-13 00:28
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika