XVII a. I p.
Aukštis 6,5 cm, angos skersmuo 27 cm, dugnelio skersmuo 12 cm
Kuncevičius A., Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos 1989 m. tyrimai, inv. Nr. 400, 763, 6939.
Restauravo Deimantė Baubaitė, rest. prot. Nr. 313/12737 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)
Angos skersmuo 26 cm, dugnelio skersmuo 12 cm
Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos 1995 m. tyrimai, inv. Nr. 1486.
Restauravo Deimantė Baubaitė, rest. prot. Nr. 874/12225 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)
Nauji Renesanso vėjai naujovių įnešė ir į keramikos sritį. Su inovacijomis technologijos srityje pastebimas dirbinių įvairovės ir jų puošybos proveržis. XVI a. lėkščių ir ąsočių puošyboje įsitvirtino poglazūrinis piešinys. Stipriai stilizuoti augalai būdavo angobu piešiami tiek lėkščių dugnuose, tiek jų atkraštėse. Dažniausiai derinta natūrali molio spalva, tamsus fonas, baltas piešinys ir kelių spalvų glazūra – bespalvė ir žalia. Indo paviršius būdavo padengiamas tamsiu angobu. Virš jo piešimo įrankiu angobu būdavo piešiami pagrindinio ornamento kontūrai. Tose vietose, kur reikėdavo ryškaus balto ornamento, būdavo dedamas storesnis jo sluoksnis. Ornamento vidus būdavo užpildomas skystu kitos spalvos angobu.
Angobavimas keramikos amato meistrų laikomas viena sudėtingiausių technikų, jai reikėjo įgūdžių. Sprendžiant iš tokio tipo dirbinių gausos ir jų ornamento atlikimo, Vilniuje dirbantys to meto meistrai šią techniką buvo profesionaliai įvaldę. Lieka tik vienas neatsakytas klausimas – ar tai buvo keliaujantys Vokietijos miestų puodžiai, kurie šią produkciją išplatino net iki Suomijos, ar ir vietiniai Lietuvos meistrai sugebėjo perimti ir, pridėję lietuviško prieskonio, patys dekoruoti angobu.
Atliekant archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinėje pilyje surinkta nemaža kolekcija tokio tipo indų šukių. Susisteminus turimą medžiagą, galima teigti, kad augaliniais ornamentais buvo angobuojami ąsočiai, lėkštės ir geriamieji puodeliai.
Medžiagą parengė Sigita Venckūnienė
Fotografai Vytautas Abramauskas ir Eglė Zaveckienė (prieš restauruojant)
Panaudota literatūra
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija Vilniuje, sud. V. Urbanavičius. Vilnius, 2010.
Stellaccio A. Lithuanian Folk Pottery. Inside and Out, Vilnius, 2011.
Strazdas D. Vilniaus gotikos ir renesanso keramika, Vilnius, 2011.
Vaitkevičius G. „Puodininkystės profesionalizacija XIV–XVII a. Vilniuje“, in: Miestų praeitis, red. ir sud. G. Vaitkevičius, Vilnius, 2004.
Projektą „Atminties institucijose saugomų kilnojamųjų kultūros vertybių restauravimas“ iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
