XIV a. pab.–XV a. pr.
Granitas
Ožalas E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Pietinio korpuso prieigų 2003 m. tyrimai, radinių inv. Nr. 2-10
Akmeniniai sviediniai Viduramžiais buvo naudojami pilių sienoms griauti ir priešų medinėms karo mašinoms daužyti. Iki pradedant naudoti parakinį šaunamąjį ginklą, sviediniams laidyti buvo naudojami iš medinių konstrukcijų pagaminti svaidomieji įrenginiai: katapultos, trebušetai.
1381 m. Kryžiuočių ordinas, puldamas lietuvių pilaitę, pirmą kartą panaudojo parakinį šaunamąjį ginklą – bombardą. Po metų Kęstutis jas jau naudojo prie Jurbarko. Tuo metu bombardos dažniau naudotos pilių apgulčiai, o mūšio lauke jos nebuvo labai efektyvios. Bombardos šaudė ir apvaliais akmeniniais sviediniais.
Apie Vilniaus Žemutinės pilies puolimą 1394 m. liepą Vygandas Marburgietis taip rašė: „Sviedinių sudaužytas pilies bokštas griuvo į vandenį. [Lietuviai] iš naujo pastato medinį bokštą, ir [jis] panašiai sugriaunamas į šipulius. Daug žuvo net nuo vieno akmens sviedinio.“
Pietinio rūmų korpuso išorėje rasti akmeniniai sviediniai veikiausiai buvo paleisti XIV a. pabaigoje kryžiuočių, ne kartą puolusių Vilniaus Žemutinę pilį. 1994 m. vidiniame rūmų kieme juodoje degėsingoje žemėje rasta apie 40 akmeninių sviedinių, priklausiusių pilies gynėjams. Įdomu, kad netoliese surinkta apie 380 sudegusių arbaleto strėlių antgalių. Galima spėti, kad kilus gaisrui gynybai paruoši ginklai buvo palaidoti po storu degėsių sluoksniu.
Akmeninių sviedinių gamyba per apsiaustį
„Siege of Vellexon, 1409-10“, in: N. Michael, Armies of Medieval Burgundy 1364–1477, Osprey Publishing, 1983.
XV a. pabaigos trebušeto piešinys
Medžiagą parengė Eglė Zaveckienė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Naudoti šaltiniai ir literatūra
Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos 1994 m. archeologiniai tyrimai, Vilnius, 1995.
Vygandas Marburgietis, Naujoji Prūsijos kronika, vertė R. Jasas, Vilnius, 1999, p. 211–214.
