XVI a. pab. – XVII a. pr.
Matmenys: 17,3 x 16,3 cm
Blaževičius P., Bugys P. Vilniaus Žemutinės pilies teritorija. Valdovų rūmų rytų ir šiaurės korpusų prieigų 2006–2008 m. archeologinių tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. 362.
Kokliai su penkis žmogaus pojūčius iliustruojančiomis alegorijomis – viena įdomesnių Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje rastų XVI a. pab. – XVII a. pr. koklių serijų. Juose alegorijas padeda atpažinti lotynų kalba užrašyti pavadinimai ir personažų laikomi atributai bei gyvūnai.
Keturkampio formos žalios spalvos glazūra dengto koklio plokštėje po Atlantų prilaikoma arka įkomponuota alegorinė kompozicija TACTUS (Lytėjimas). Moters figūra vaizduojama peizažo ir pastatų fone. Ant jos ištiestos vienos rankos nutūpęs paukštis tarsi lesa iš delno ir snapu jį liečia. Šalia moters kojų pavaizduotas vėžlys. Koklio apatinėje dalyje įrėmintas užrašas lotynų kalba, įvardijantis alegorijos pavadinimą.
Renesanso ir Baroko epochose penki pojūčiai dažniausiai būdavo vaizduojami pasitelkiant mūzas su atitinkamais atributais:
Fransas Floris, Lytėjimo alegorija, Gettyimages
Viduramžių bestiariumuose Lytėjimo alegorija būdavo tapatinama su voru. XVI a. graviūrose už iškeltos antros moters rankos tarp medžio šakų vaizduojamas voratinklis, kurio koklyje nematome galbūt dėl gausiai nutekėjusio glazūros sluoksnio.
Penkių pojūčių alegorijos Manierizmo ir Baroko laikotarpiu buvo itin populiarios Nyderlandų menininkų darbuose. Juose neretai fone vaizduotos ir Kristaus gyvenimo scenos.
Olandijos architekto ir inžinieriaus Hanso Vredemano de Vriso (Hans Vredeman de Vries, 1527–1607) ir jo sūnaus Pauliaus (Paul Vredeman de Vries, 1567–apie 1630) 1606 m. išleistame traktate „Architectura: la haulte & fameuse science, consistante en cincq manières d’édifices ou fabriques, c’est à scavoir, en toscane, dorique, ionique, corinthiaque & composée <...>“ lytėjimo pojūtis priskirtas kompoziciniam orderiui: Prancūzijos nacionalinė biblioteka.
Daugiau apie koklius su penkis žmogaus pojūčius iliustruojančiomis alegorijomis.
Medžiagą parengė Ėrika Striškienė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Panaudota literatūra
Meilūnienė J. „Lietuvos koklinės krosnys ir koklių gamyba XIV–XVII a. I pusėje“, in: Nuo gotikos iki romantizmo. Senoji Lietuvos dailė, sudarė I. Vaišvilaitė, Vilnius, 1992.
Nordenfalik C. „The Five Senses in Late Medieval and Renaissance Art“, in: Journal of the Warburg and Courtauld Institutes, vol. 48, 1985, p. 1–22.
Striškienė Ė. „Archeologinių radinių panaudojimas atkuriant Vilniaus Žemutinės pilies didžiųjų kunigaikščių rūmų interjerą: XV–XVII a. grindų danga ir krosnys“, in: Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuaniae, vol. 3, comparavit G. Striška, Vilnae, MMXV, p. 255–279.
Tautavičius A. Vilniaus pilies kokliai (XVI–XVII a.), Vilnius, 1969, p. 24–26.
