XV a. pab.
Oda
Matmenys: batelio aukštis – apie 4 cm, išlikęs pado ilgis – 21,5 cm, plotis – 5,6 cm
Blaževičius P., Gendrėnas G., Steponavičienė D. Vilniaus žemutinės pilies teritorija. II oficinos (dvariškių rūmų) 2003-2005 m. tyrimai, radinio inv. Nr. 13
Restauravo Jurgita Kalėjienė 2004 m., rest. prot. Nr. 106/224 (Pilių tyrimų centras „Lietuvos pilys“)
Atliekant archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje 2004 m. buvo surastos odinio batelio detalės ir fragmentai. Šie radiniai aptikti XV a. kultūriniame sluoksnyje.
Batelis – kairės kojos, suvarstomas vidinėje kojos pusėje. Jo siuvimui panaudota kelių rūšių augalinio rauginimo oda: batviršio detalėms – ožkos, apačios detalėms – galvijų oda.
Šis batelis smailia ir kiek prailginta nosele yra vienas iš retų tokio modelio avalynės pavyzdžių Lietuvos archeologinėje medžiagoje.
Nedaug tokios avalynės atvaizdų ir Lietuvos ikonografiniuose šaltiniuose. Antai avalynė smailia nosele vaizduojama Vilniaus Šv. Pranciškaus ir Šv. Bernardo (Bernardinų) bažnyčios freskose, ištapytose XVI a. pradžioje. Nemažai šiose freskose vaizduojamų atskirų figūrų perkelta iš vokiečių pranciškonų vienuolio Stephano Fridolino sudarytos ir 1491 m Niurnberge išleistos iliustruotos „maldų ir pamokymų knygos“ (https://art.famsf.org/michael-wolgemut/circumcision-christ-plate-33-recto-baptism-christ-plate-34-verso-stephan-fridolin). Tad lieka neaišku ar freskose pavaizduoti žmonių kostiumai atspindi Vilniaus miesto gyventojų dėvėseną, ar tiesiog yra nukopijuoti iš pirminio šaltinio.
Avalynė smailia nosele – tai tipinė gotikinė avalynė. Smaili ir prailginta noselė Viduramžiais buvo labai madinga, kartais itin ryškiai akcentuojama. Tokios avalynės pavyzdžių gausu tiek Europos archeologinėje medžiagoje (http://www.museumoflondonprints.com/image/678236/unknown-a-shoe-poulaine-c-1380; http://www.vandaimages.com/results.asp?image=2006AV9940-01&itemw=4&itemf=0009&itemstep=51&itemx=76&screenwidth=1024), tiek ir ikonografijoje (https://commons.wikimedia.org/wiki/File:48-aspetti_di_vita_quotidiana_ubriachezza_Taccuino_Sanitatis_Shoes.jpg; https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Renaud_de_montauban_banquet_detail_poulaines.jpg; https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Arsen_5104_f14_detail2.jpg).
Manoma, kad ši mada į Europą galėjo atkeliauti iš Rytų kraštų Kryžiaus žygių metu. Smailianosis apavas greitai išpopuliarėjo įvairiose Europos šalyse tiek vyrų, tiek ir moterų tarpe. Avalynės noselės buvo vis ilginamos ir įgavo itin ekstravagantiškas formas (http://scs-assets-cdn.vice.com/int/v16n3/htdocs/pret-a-mutilate-722/7.jpg). Konservatyvieji visuomenės sluoksniai naująją madą vadino juokinga ir gėdinga, o smailias ir ilgas avalynės noseles praminė „velnio pirštais“. Visgi Europa išgyvenusi XIV a. I p. ją nusiaubusią maro epidemiją pageidavo puoštis, o tokia avalynė išliko populiari iki pat XVI a. pradžios.
Apavas smailia prailginta noselės dalimi buvo savotiška aukštesnio socialinio statuso grupių tarpusavio konkurencijos forma. Tai rodo išlikę Prancūzijos, Anglijos ir kitų Europos šalių valdžios potvarkiai, reglamentuojantys leistiną noselės ilgį: kuo visuomenės atstovas buvo kilmingesnis ir turtingesnis, tuo ilgesnėmis avalynės noselėmis jis galėjo puikuotis. Itin ilgos noselės formai palaikyti buvo prikišamos samanų, kailio plaukų, lino, kanapių pluošto ar kitokių medžiagų. Tokia ne itin patogi, brangiai kainuojanti avalynė buvo avima aukštuomenės. Platieji visuomenės sluoksniai tenkinosi nuosaikesnėmis tokios mados formomis: trumpesnėmis smailiomis noselėmis.
Įdomu, kad anglų kalboje vienas iš vartojamų tokios itin ilgomis noselėmis avalynės ar pačių noselių pavadinimų yra crackowes (http://www.metmuseum.org/art/collection/search/81228), kildinamas nuo Krokuvos miesto. Manoma, kad būtent iš Lenkijos ši mada galėjo atkeliauti į Angliją.
Nors kaimyninės Lenkijos miestuose ir buvo paplitusi (http://kultura.trojmiasto.pl/Kazdy-krok-zostawia-slad-wystawa-imp421576.html#fb_id:0,pozycja:248736), Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ši mados tendencija nebuvo populiari ir neįgavo tokių išraiškingų formų.
Batelis nuo 2013 m. eksponuojamas Valdovų rūmų muziejaus istorinės ir architektūrinės raidos ekspozicijoje.
Medžiagą parengė Jurgita Kalėjienė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Panaudota literatūra:
Janonienė R. „XVI a. pradžios sienų tapyba Vilniaus Bernardinų bažnyčioje“, in: Menotyra, Vilnius, 2001, Nr. 2 (23), p. 3–10.
Puškorius A. “Avalynė Vilniaus Bernardinų bažnyčios freskose”, in: Archaeologia Lituana, t. 13, Vilnius, 2012, p.151-161.
Goubitz O., Van Driel-Murray C., Groenman van Waateringe W. Stepping Through Time: Archaeological Footwear from Prehistoric Times until 1800, Zwolle, 2007.
Grew F., De Neergaard M. Shoes and pattens, Woodbridge : Boydell, 2011.
Pendergast S., Pendergast T. Fashion, Costume, and Culture: Clothing, Headwear, Body Decorations, and Footwear Through the Ages, vol. 2, 2004, http://www.kosstu.kz/static/uploads/library/gumanitar/english/g-e-49.pdf.
Swann J. Cracows, poulaines and polony fashion, in: Crossroads of Costume and Textiles in Poland, 2005, p. 35–42, http://digi.ub.uni-heidelberg.de/diglit/biedronska_slota2005/0037.
