Juostinė skardinė apyrankė

Juostinė skardinė apyrankė, XIV a.
Aktualu iki 2016-09-25

XIV a.
Pusiau tompako lydinys
Kuncevičius A., Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos 1992 m. tyrimai, radinio inv. Nr. 4193.
Konservavo Aldona Skučienė, rest. prot. Nr. 115/1318 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)
Metalo lydinio tyrimus atliko Ingrida Žūkienė ir Irena Smaliukienė (Lietuvos prabavimo rūmų Prabavimo ir įspaudavimo laboratorija, tyrimo Nr. 5.13-19)

Vario lydinio apyrankės, ilgą laiką buvusios populiariu papuošalu, Viduramžiais nešiotos vis rečiau. XIV–XV a. tai jau gana reti dirbiniai.

Atvežtinės ir vietinės gamybos tauriųjų metalų apyrankės būdavo nešiojamos ilgiau. Jos minimos vėlesnių laikų sąskaitose, matomos dailės kūriniuose.

Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje archeologai rado juostinės apyrankės fragmentą. Ji pagaminta iš labai plonos skardos, puošta įmuštų duobučių ir spurgelių motyvu, o vidurinė dalis – iškili. Prie galų kniede pritvirtintos kilpelės – abu apyrankės galai galėjo būti suveriami. Tokios apyrankės retos, jų težinoma iš Kernavės ir Verkių senkapio, kur jos aptiktos turtingų moterų kapuose ir buvusios uždėtos ant abiejų rankų. Apyrankės datuojamos XIII–XIV amžiumi.

Medžiagą parengė Rasa Valatkevičienė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Dailininkė Rita Manomaitienė

Panaudota literatūra:
Luchtanas A., Vėlius G. „Katalog“, in: Kernavė – litewska Troja, Warszawa, 2002.
Vėlius G. Kernavės miesto bendruomenė XIII–XIV amžiuje, Vilnius, 2005.
Žukovskis R. „Senkapis Verkių dvaro sodybos teritorijoje“, in: Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2008 m., Vilnius, 2009, p. 171–180.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Ilgojo kovos peilio papildomas skersinukas (nagelis)

Ilgojo kovos peilio papildomas skersinukas (nagelis)

20260420

XIV a. pabaigoje Vidurio Europos vokiškose žemėse susiformavo naujas geležtinio ginklo tipas, kurio forma buvo artima buityje naudotiems peiliams. Tyrėjų manymu, šie ginklai išsivystė iš įprastų darbo peilių, palaipsniui pradėtų naudoti savigynos tikslais. Didėjant kovinei funkcijai, jų geležtės buvo ilginamos, o rankenos konstrukcija papildyta vienpusiu skersinuku, vadinamu nageliu (vok. Nagel). Nuo XIV a. pabaigos tokio tipo ginklai šaltiniuose ir tyrimuose žinomi Bauernwehr, Hauswehr, o Lenkijoje – kord pavadinimais. XV a. antrajame ketvirtyje – XV a. viduryje išryškėjo dar vienas šios ginklų grupės potipis – ilgieji peiliai (Langes Messer). Jiems būdingi skiriamieji bruožai yra nesimetriška rankenos buoželė ir papildomas skersinukas. Nors Bauernwehr ir ilgųjų peilių geležčių ilgis bei forma įvairuoja, daugeliu atvejų jos išlieka vienašmenės.

 

Plačiau

Publikuota: 2016-09-19 Atnaujinta: 2016-09-18 23:50
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika