Lameliaro šarvų detalių komplektas

Lameliaro detalių komplektas
Aktualu iki 2016-10-09

XIV a. pab.–XV a. pr.
Blaževičius P., Bugys P., Kaminskaitė I. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Valdovų rūmų rytinio ir šiaurinio korpusų prieigų 2006–2008 m. archeologinių tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. M 1106–1197
Restauravo Rima Niunkienė, rest. prot. Nr.: 497/5352, 497a/5352a, 498/5353 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)

2007 m. vykdant archeologinius kasinėjimus Valdovų rūmų rytinio korpuso šiaurinėse prieigose rastas didžiausias iki šiol Lietuvoje plokštelinių šarvų komplektas. Atsižvelgiant į radimo aplinkybes, šarvų detalės turėtų būti datuojamos XIV a. pab.–XV a. pr. Tai net 117 įvairių formų, dydžio ir skirtingo dekoro lameliaro šarvų detalių. Išanalizavus detalių formą ir puošybą, galima skirti keturis pagrindinius jų tipus. Visų plokštelių aukštis yra apie 7 cm, tačiau daugiausia (kone 90 vnt.) komplekte yra siaurų (12–18 mm pločio) nedekoruotų plokštelių. 10 plokštelių yra vidutinio pločio (27–38 mm), bent pusė jų dekoruota vertikaliomis iškilių pusrutulių eilėmis. Trečia grupė – tai beveik 20 kvadratinių plokštelių, kurių dydis svyruoja nuo 54 x 57 iki 65 x 72 mm. Tai gausiausiai dekoruoti dirbiniai, jų paviršiuje iškilūs pusrutuliai išdėstyti vertikaliomis linijomis arba suformuoja horizontalų širdies simbolį. Širdies ornamentu puoštos ir dar dvi išskirtinės ketvirto tipo raidės L formos plokštelės.

Išskirtinis lameliaro šarvų požymis yra tai, kad plokštelės tarpusavyje siaurais odiniais dirželiais surišamos taip, kad sudarytų gana standžią konstrukciją iš horizontalių juostų. Plokštelės rišamos taip, kad iš dalies uždengtų viena kitą.

Lameliaro tipo šarvai buvo paplitę nuo Kinijos iki Europos ir plačiai naudoti maždaug nuo VII–VI a. pr. Kr. iki vėlyvųjų Viduramžių (XV a.). Manoma, kad ši šarvuotė dabartinės Lietuvos teritoriją pasiekė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ekspansijos į Rytus laikais.

Medžiagą parengė Povilas Blaževičius
Fotografas Vytautas Abramauskas
Dailininkai Paulius Bugys ir Šarūnas Miškinis

Panaudoti šaltiniai ir literatūra
Blaževičius P., Bugys P., Kaminskaitė I. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Valdovų rūmų rytinio ir šiaurinio korpusų prieigų 2006–2008 m. archeologinių tyrimų ataskaita.
Bugys P. Šarvuotė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XIII a. antroje pusėje – XVI a. viduryje (archeologijos duomenimis). Daktaro disertacija, Vilniaus universitetas, 2014.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Gobelenas „Karaliaus Kyro dekreto paskelbimas“ (serija „Kyro didžiojo istorija“)

Gobelenas „Karaliaus Kyro dekreto paskelbimas“ (serija „Kyro didžiojo istorija“)

20261102

Gobelene vaizduojamas pranašo Izaijo knygos 45 skyriuje užrašytas tekstas (Iz 45), kuriame Dievas kreipiasi į Persijos karalių Kyrą, pareikšdamas, kad Jis pasirinko jį savo dieviškos valios įrankiu, nors Kyras Jo nepažįsta. Dievo vedamas Kyras leido į Babiloną ištremtiems izraelitams sugrįžti į Jeruzalę ir atstatyti 586 m. pr. Kr. sunaikintą šventyklą. Audinyje vaizduojamos dvi įvykio scenos: vienoje jų Persijos karalius Kyras skelbia savo dekretą, kitoje šis karalius izraelitų šventyklai grąžina išgrobstytas vertybes. Šv. Rašte rašoma, kad Kyras visoje savo karalystėje žodžiu ir raštu paskelbė tokį sprendimą: „VIEŠPATS, Dangaus Dievas, atidavė man visas žemės karalystes ir pavedė man pastatyti jam Namus Jeruzalėje, kuri yra Jude. Todėl tesileidžia į kelionę visi, kas priklauso jo tautai. Jų Dievas juos telydi!“ (2 Kr 36). 

 

Plačiau

Publikuota: 2016-10-03 Atnaujinta: 2016-10-11 10:02
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika