Reliqviae sacrorvm concentvvm Giovan Gabrielis, Iohan-Leonis Hasleri, utrisq; praestantissimi Musici...

Reliqviae sacrorvm concentvvm Giovan Gabrielis, Iohan-Leonis Hasleri, utrisq; praestantissimi Musici...
Aktualu iki 2017-01-15

Džovanis Gabrielis (Giovanni Gabrieli, apie 1557–1612), Hansas Leo Hasleris (Hans Leo Hassler, 1564–1612) ir kt.
Niurnbergas, 1615 m.
21 x 17 x 0,8 cm
Popierius
Inv. Nr. VR-858
2014 m. padovanojo profesorius Jonas Vytautas Bruveris.

Tai sakralinės muzikos rinkinys, kurį sudaro Džovanio Gabrielio (Giovanni Gabrieli, apie 1557–1612) ir Hanso Leo Haslerio (Hans Leo Hassler, 1564–1612) ir kitų autorių sukurti motetai, skirti 6–19 balsų chorui. Valdovų rūmų muziejaus turimas egzempliorius yra skirtas penktajam balsui.

Džovanis Gabrielis – italų kompozitorius, vienas Venecijos polifoninės mokyklos kūrėjų. Nuo 1584 m. jis dirbo Venecijos Šv. Morkaus katedros vargonininku. Kūrė motetus, madrigalus, psalmes, koncertus vokalinėms instrumentinėms grupėms, ričerkarus, tokatas ir kt.

Hansas Leo Hasleris – žymus vokiečių kompozitorius ir vargonininkas. 1584–1585 m. studijavo Venecijoje, spėjama, kad pas Andrėją Gabrielį (Andrea Gabrieli), ir ten susipažino su jo sūnumi Dž. Gabrieliu. H. L. Hasleris buvo pirmas tų laikų vokiečių kompozitorius, muzikinį išsilavinimą gavęs Italijoje. Dirbo rūmų vargonininku Augsburge. 1595 m. jam suteiktas bajoro titulas. 1601–1608 m. H. L. Hasleris buvo Niurnbergo miesto vyriausiasis muzikas. Vėliau gyveno ir dirbo Ulme bei Dresdene. Kūrybai įtakos turėjo italų kompozitorių Andrėjos ir Džovanio Gabrielių muzikos stilius. Sukūrė mišių, motetų, madrigalų, psalmių, instrumentinės muzikos kūrinių. Garsėjo ir kaip vargonų meistras.

Medžiagą parengė Dalius Avižinis
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra:
Tauragis A. „Gabrieli Giovanni“, in: Muzikos enciklopedija, t. 1, mokslinės redakcinės tarybos pirmininkas J. Antanavičius, Vilnius, 2000, p. 424.
Vinslovaitė R. „von Hassler (Hasler) Hans Leo“, in: Muzikos enciklopedija, t. 1, mokslinės redakcinės tarybos pirmininkas J. Antanavičius, Vilnius, 2000, p. 506.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Knyga „Bartoli commentaria in primam digesti novi partem doctilis vire domino Petri Pauli Parisii cardinalis admodum reverendi non paucis additionibus nuper illustrata acuratesque castigata“

Knyga „Bartoli commentaria in primam digesti novi partem doctilis vire domino Petri Pauli Parisii cardinalis admodum reverendi non paucis additionibus nuper illustrata acuratesque castigata“

20260413

XIV a. Italijoje ir Prancūzijoje susiformavo postglosatorių, arba komentatorių, pasaulietinė teisės mokykla, kurios atstovai buvo XII–XIII a. veikusios glosatorių mokyklos pasekėjai. Šios mokyklos atsiradimas susijęs su Romos teisės atgimimu Viduramžiais ir Digestų, arba Pandektų, rinkinių atradimu. Glosatoriai tyrinėjo romėnų civilinės teisės veikalus ir pildė juos glosomis (paaiškinimais, pastabomis), komentavo ir interpretavo teisines sąvokas bei principus. Postglosatoriai glosų jau neberašė, bet sistemiškai ėmėsi tirti visą teisės akto turinį, o ne tik pavienes jo sąvokas, rašė išsamius komentarus ir remdamiesi Aristotelio tekstais, ir taikydami kitus scholastinius metodus.
Bartolas de Sasoferatas buvo vienas žymiausių Viduramžių postglosatorių, davęs vardą visai Romos pasaulietinės teisės komentatorių mokyklai – bartolistams. Jis buvo Perudžos ir Bolonijos universitetų auklėtinis, Pizos ir Perudžos universitetų teisės profesorius, civilinės teisės specialistas, Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Karolio IV (1316–1378, valdė 1355–1378) patarėjas.

 

 

Plačiau

Publikuota: 2017-01-09 00:16 Atnaujinta: 2017-01-13 09:59
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika