Reliqviae sacrorvm concentvvm Giovan Gabrielis, Iohan-Leonis Hasleri, utrisq; praestantissimi Musici...

Aktualu iki 2017-01-15

Džovanis Gabrielis (Giovanni Gabrieli, apie 1557–1612), Hansas Leo Hasleris (Hans Leo Hassler, 1564–1612) ir kt.
Niurnbergas, 1615 m.
21 x 17 x 0,8 cm
Popierius
Inv. Nr. VR-858
2014 m. padovanojo profesorius Jonas Vytautas Bruveris.

Tai sakralinės muzikos rinkinys, kurį sudaro Džovanio Gabrielio (Giovanni Gabrieli, apie 1557–1612) ir Hanso Leo Haslerio (Hans Leo Hassler, 1564–1612) ir kitų autorių sukurti motetai, skirti 6–19 balsų chorui. Valdovų rūmų muziejaus turimas egzempliorius yra skirtas penktajam balsui.

Džovanis Gabrielis – italų kompozitorius, vienas Venecijos polifoninės mokyklos kūrėjų. Nuo 1584 m. jis dirbo Venecijos Šv. Morkaus katedros vargonininku. Kūrė motetus, madrigalus, psalmes, koncertus vokalinėms instrumentinėms grupėms, ričerkarus, tokatas ir kt.

Hansas Leo Hasleris – žymus vokiečių kompozitorius ir vargonininkas. 1584–1585 m. studijavo Venecijoje, spėjama, kad pas Andrėją Gabrielį (Andrea Gabrieli), ir ten susipažino su jo sūnumi Dž. Gabrieliu. H. L. Hasleris buvo pirmas tų laikų vokiečių kompozitorius, muzikinį išsilavinimą gavęs Italijoje. Dirbo rūmų vargonininku Augsburge. 1595 m. jam suteiktas bajoro titulas. 1601–1608 m. H. L. Hasleris buvo Niurnbergo miesto vyriausiasis muzikas. Vėliau gyveno ir dirbo Ulme bei Dresdene. Kūrybai įtakos turėjo italų kompozitorių Andrėjos ir Džovanio Gabrielių muzikos stilius. Sukūrė mišių, motetų, madrigalų, psalmių, instrumentinės muzikos kūrinių. Garsėjo ir kaip vargonų meistras.

Medžiagą parengė Dalius Avižinis
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra:
Tauragis A. „Gabrieli Giovanni“, in: Muzikos enciklopedija, t. 1, mokslinės redakcinės tarybos pirmininkas J. Antanavičius, Vilnius, 2000, p. 424.
Vinslovaitė R. „von Hassler (Hasler) Hans Leo“, in: Muzikos enciklopedija, t. 1, mokslinės redakcinės tarybos pirmininkas J. Antanavičius, Vilnius, 2000, p. 506.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Kirvis

20250217

Atliekant archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies ir vėliau Valdovų rūmų teritorijoje aptikta įvairių tipų kirvių iš skirtingų laikotarpių. Iki šiol mokslininkų diskusijos dėl tam tikrų kirvių tipų paskirties išlieka aktyvios ir nevienareikšmės. Tyrėjai nesutaria, kiek iš šių kirvių buvo pritaikyti kasdieniams darbams, o kiek jų buvo naudojami kaip ginklai mūšyje. Tik atidžiai išnagrinėjus kiekvieno kirvio konstrukciją, svorį, dydį bei kitus techninius duomenis, galima gana aiškiai atskirti kirvius, kurie buvo skirti tik darbui, nuo sukurtų kovai. Taip pat negalima atmesti galimybės, kad kai kurie kirviai buvo universalūs – jie galėjo tarnauti tiek kaip darbo įrankiai, tiek ir kaip ginklai.

 

Plačiau

Publikuota: 2017-01-09 00:16 Atnaujinta: 2017-01-13 09:59
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika