Reliqviae sacrorvm concentvvm Giovan Gabrielis, Iohan-Leonis Hasleri, utrisq; praestantissimi Musici...

Reliqviae sacrorvm concentvvm Giovan Gabrielis, Iohan-Leonis Hasleri, utrisq; praestantissimi Musici...
Aktualu iki 2017-01-15

Džovanis Gabrielis (Giovanni Gabrieli, apie 1557–1612), Hansas Leo Hasleris (Hans Leo Hassler, 1564–1612) ir kt.
Niurnbergas, 1615 m.
21 x 17 x 0,8 cm
Popierius
Inv. Nr. VR-858
2014 m. padovanojo profesorius Jonas Vytautas Bruveris.

Tai sakralinės muzikos rinkinys, kurį sudaro Džovanio Gabrielio (Giovanni Gabrieli, apie 1557–1612) ir Hanso Leo Haslerio (Hans Leo Hassler, 1564–1612) ir kitų autorių sukurti motetai, skirti 6–19 balsų chorui. Valdovų rūmų muziejaus turimas egzempliorius yra skirtas penktajam balsui.

Džovanis Gabrielis – italų kompozitorius, vienas Venecijos polifoninės mokyklos kūrėjų. Nuo 1584 m. jis dirbo Venecijos Šv. Morkaus katedros vargonininku. Kūrė motetus, madrigalus, psalmes, koncertus vokalinėms instrumentinėms grupėms, ričerkarus, tokatas ir kt.

Hansas Leo Hasleris – žymus vokiečių kompozitorius ir vargonininkas. 1584–1585 m. studijavo Venecijoje, spėjama, kad pas Andrėją Gabrielį (Andrea Gabrieli), ir ten susipažino su jo sūnumi Dž. Gabrieliu. H. L. Hasleris buvo pirmas tų laikų vokiečių kompozitorius, muzikinį išsilavinimą gavęs Italijoje. Dirbo rūmų vargonininku Augsburge. 1595 m. jam suteiktas bajoro titulas. 1601–1608 m. H. L. Hasleris buvo Niurnbergo miesto vyriausiasis muzikas. Vėliau gyveno ir dirbo Ulme bei Dresdene. Kūrybai įtakos turėjo italų kompozitorių Andrėjos ir Džovanio Gabrielių muzikos stilius. Sukūrė mišių, motetų, madrigalų, psalmių, instrumentinės muzikos kūrinių. Garsėjo ir kaip vargonų meistras.

Medžiagą parengė Dalius Avižinis
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra:
Tauragis A. „Gabrieli Giovanni“, in: Muzikos enciklopedija, t. 1, mokslinės redakcinės tarybos pirmininkas J. Antanavičius, Vilnius, 2000, p. 424.
Vinslovaitė R. „von Hassler (Hasler) Hans Leo“, in: Muzikos enciklopedija, t. 1, mokslinės redakcinės tarybos pirmininkas J. Antanavičius, Vilnius, 2000, p. 506.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Raereno akmens masės ąsotis

Raereno akmens masės ąsotis

20260720

Buitinės keramikos kolekcija sudaro vieną didžiausių Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų rinkinių dalių. Joje saugomi įvairių laikotarpių vietinių meistrų dirbiniai ir importuoti indai. Šiame tekste pristatomas vienas retesnių importinės keramikos pavyzdžių – Raereno akmens masės ąsotis.
Akmens masė – tai aukštoje temperatūroje sukepęs molio ir kitų uolienų mišinys. Ji gali būti balta, pilka, gelsva ar ruda. Tokia keramika yra kieta, neporinga, nepralaidi skysčiams ir neperšviečiama. Šios rūšies indai pradėti gaminti dabartinės Vokietijos Reino regione, vėliau jų gamyba išplito į Žemutinę Saksoniją ir Belgiją, o nuo XVII a. – ir į Angliją. Akmens masės technologija turėjo didelę įtaką vėlyvųjų Viduramžių ir Naujųjų laikų keramikos tradicijoms, keitė ne tik gamybos procesus, bet ir buitinius bei socialinius įpročius.

 

Plačiau

Publikuota: 2017-01-09 00:16 Atnaujinta: 2017-01-13 09:59
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika