Aktualu iki 2017-01-22

Autorius nežinomas, Vokietija, 1630
Aukštis 36 cm, viršutinės dalies Ø 14,5 cm, apatinės dalies Ø 15,5 cm
Žalias stiklas, tapyba ant stiklo
Įrašas kitoje bokalo pusėje – Rex Poloniae. / Regis Sigismundi / 1630
Inv. Nr. VR-952
2015 m. padovanojo Antano Guogos paramos fondas (įsigytas aukcionų namuose „Tennants“ (Jungtinė Karalystė)

Įspūdingos puošybos ir matmenų žalsvo stiklo bokalas datuojamas 1630 m. ir, manoma, yra pagamintas nežinomo vokiečių meistro. Bokalo priekinę dalį puošia tapyti Abiejų Tautų Respublikos, Vazų dinastijos, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės vaivadijų herbai. Centrinėje bokalo dalyje – jungtinis valdovo herbas, susidedantis iš devynių laukų. Didžiausiame apatiniame keturių laukų skyde pakaitomis pavaizduoti du Lenkijos Ereliai (pirmas ir ketvirtas laukai) ir du Lietuvos Raiteliai (antras ir trečias laukai). Lenkijos Erelis vaizduojamas su apjuosta stilizuota raide S – tai pirmoji valdovo vardo (lot. Sigismundus) raidė. Ant šio skydo uždėtas mažesnis keturių laukų skydelis, jame tokiu pat principu išdėstytos Švedijos Trys karūnos ir Folkungų Liūtai. Herbo širdyje – Vazų herbas, vadinamasis Vazų Javų pėdas arba Vaza (lenk. snopek, šved. vase). Jungtinio herbo viršuje vaizduojama auksinė karališkoji karūna. Herbą juosia Aukso Vilnos ordinas. Herbai, pavaizduoti jungtiniame herbe, dar pakartojami ir virš jo. Aplinkui dviem eilėmis išdėstyti Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vaivadijų herbai.

Bokalas nuo šių metų sausio 18 iki balandžio 23 d. bus eksponuojamas parodoje „Eksponatai. 2009–2015 m. dovanotos ir įsigytos vertybės“.

Medžiagą parengė Dalius Avižinis
Fotografas Mindaugas Kaminskas

Panaudota literatūra
Rimša E. „Vazų heraldikos atspindžiai Lietuvos viešajame gyvenime“, in: Lietuva–Lenkija–Švedija: Europos dinastinės jungtys ir istoriniai-kultūriniai ryšiai, sud. E. Saviščevas, M. Uzorka, Vilnius, 2014, p. 514–529.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Kaltropas (keturspyglis)

20250120

 Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų fonduose yra saugomas 1996 m. surastas kaltropas. Vykdant archeologinius tyrimus būsimo paminklo Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Gediminui vietoje, Katedros aikštėje Vilniuje, XVII a. vidurio kultūriniame sluoksnyje rastas kaltropas greičiausiai mena kovas dėl Vilniaus, vykusias tarp Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir maskvėnų kariuomenių 1655–1661 metais.
 

 

 

Plačiau

Publikuota: 2017-01-16 00:26
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika