Įleidžiamoji spyna

Aktualu iki 2017-02-19

XVI a. pab. XVII a. pr.
Kuncevičius A., Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos 1989 m. tyrimai, radinio inv. Nr. 797.
Restauravo Aldona Skučienė, rest. prot. Nr. 725/9498 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)

XVI a. Vakarų Europoje išpopuliarėjo įleidžiamosios spynos. Jų mechanizmas būdavo tvirtinamas vidinėje durų pusėje ir buvo pastebimas. Matoma spynos dalis puošta vijoklių, lapų, gėlių motyvais, arabeskomis, delfinais, figūromis. Būdavo naudojamos įvairios puošybos technologijos: kalimas, graviravimas, pjaustinėjimas, ėsdinimas.

Tiriant Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritoriją rastos kelios įleidžiamosios spynos ir jų dalys. Viena iš tokių ornamentuotų įleidžiamųjų spynų aptikta 1989 m., tiriant rūmų pietų korpusą.

Nuo XVI a. pr. žinome apie Vilniuje spynas gaminusius amatininkus. Jie priklausė seniausiam Vilniaus amatininkų cechui. Sekant Krokuvos pavyzdžiu, Vilniuje buvo įkurtas kalvių, katilių ir šaltkalvių cechas, kurio privilegiją 1516 m. rugpjūčio 4 d. patvirtino Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Senasis.

Spynų meistras, iliustracija iš Niurnbergo miesto bibliotekoje (Vokietija) saugomo XV a. vidurio rankraščio

Medžiagą parengė Egidijus Ožalas
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra:
Kuncevičius A., Tautavičius A., Urbanavičius V. „Archeologiniai tyrimai“, in: Vilniaus Žemutinės pilies rūmai, t. 2: 1989 metų tyrimai, atsakingasis redaktorius A. Tautavičius, Vilnius, 1991, p. 39, il. 42.

Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai Vilniaus Žemutinėje pilyje. Istorija ir rinkiniai. Albumas / Palace of the Grand Dukes of Lithuania in Vilnius Lower Castle. History and Collections. Album, sudarytojai / compilers D. Avižinis, V. Dolinskas, Ė. Striškienė, Vilnius, 2010, p. 262.
Skučienė A., Steponavičienė D. „Spynos ir raktai“, in: Vilniaus Žemutinės pilies rūmai, t. 4: 1994–1995 metų tyrimai, atsakingasis redaktorius V. Urbanavičius, Vilnius, 1999, p. 107–115, il. 169.
Urbanavičius V. „Kalviai ir šaltkalviai“, in: Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų rezidencija Vilniuje, sudarė V. Urbanavičius, Vilnius, 2010, p. 225–227.

http://m.ldkistorija.lt/index.php/istoriniai-faktai/turto-simboliai-raktai-ir-spynos/1296.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Nerviūrinės plytos

20250113

Išnagrinėję Valdovų rūmų muziejaus fonduose saugomą medžiagą pristatome dar vieną nerviūrinių plytų tipą. Tai plytos, sudarytos iš smaigalio, kryžmos ir įmūryti skirtos dalies – bazės. Smaigalys turi volelį ir viršuje mažesnį daugiakampį, forma primenantį trikampį. Kryžma, esanti centrinėje plytos dalyje, yra plačiausia plytos vieta, o žemiau esanti bazė – siauresnė, stačiakampė. Tokio tipo nerviūrinių plytų vienoje plokštumoje matyti išilginės braukos, taip pat dalis plytų turi dvi tvirtinimo skylutes, padarytas vienoje tiesėje išilgai plytos.

 

Plačiau

Publikuota: 2017-02-13 Atnaujinta: 2017-02-12 23:48
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika