Grindų plytelės su reljefiniu penkių pusrutulių ornamentu

Aktualu iki 2017-04-23

XV a. pab. – XVI a. pr.
Molis, glazūra
Matmenys: 16,9 x 16,5 cm, storis 2,6–3,4 cm
Ožalas E., Montvilaitė E., Žvirblys A. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Pietų korpuso prieigų archeologiniai tyrimai į rytus nuo Valdovų rūmų (trasa III) 2004–2006 m., radinio inv. Nr. 15.
Ožalas E., Montvilaitė E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. P korpuso išorės ir prieigų archeologiniai tyrimai (plotai 9–11, trasos I, II) 2004–2006 m., radinio inv. Nr. 246.
Blaževičius P., Gendrėnas G., Steponavičienė D. Vilniaus Žemutinės pilies teritorija. II oficinos (Dvariškių rūmų) 2003–2005 m. tyrimai, radinio inv. Nr. 74.

Reljefiniu penkių pusrutulių ornamentu puoštų kvadratinių plytelių archeologai rado Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje, į rytus nuo Šv. Onos bažnyčios buvusio XV a. pabaigos – XVI a. pradžios pastato viduje bei rūmų pietų ir šiaurės korpusų prieigose, iki XVI a. vidurio susiformavusiuose kultūriniuose sluoksniuose.

XV a. antros pusės ikonografijoje galima pamatyti iš analogiškų kvadratinių plytelių sukomponuotą grindų piešinį. Vengrijos karaliaus Motiejaus Korvino (Matthias Corvinus, veng. Hunyadi Mátyás, 1458–1490) gradualo C inicialo viduje vaizduojamas laiminančio Kristaus prisikėlimas ir bažnyčioje iš natų giedantys giedotojai. Bažnyčios grindys dekoruotos šviesesnių ir tamsesnių stačiakampių ornamentu. Stačiakampiai išdėstyti šachmatine tvarka. Tamsių stačiakampių rėmelis sukomponuotas iš plytelių, analogiškų Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje rastoms plytelėms su penkiais iškiliais pusrutuliais (Nacionalinė Sėčenio biblioteka, Budapeštas, Vengrija).

Ši analogija ir galima iškilių pusrutulių paskirties interpretacija verčia manyti, kad tokiomis plytelėmis išklotos grindys taip pat galėjo būti Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje buvusiose kulto paskirties patalpose. Pusrutuliai dalija plytelių plokštumą tarsi kryžius per įstrižaines. Galbūt šie penki pusrutuliai simbolizavo Kristaus žaizdas, o toks gana stipriai iškilęs raštas bažnyčios grindimis vaikščiojantiems krikščionims turėjo priminti Kristaus kančios kelią bei jo kūno žaizdų prasmę.

Medžiagą parengė Ėrika Striškienė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra:
Kitkauskas N. „Autentiškos detalės ir analogai Valdovų rūmų interjeruose“, in: Lietuvos pilys, t. 2, 2006, p. 27–31.

Soltész Zoltánné a Mátyás-Graduale, Budapest, 1980.
Striškienė Ė. „Archeologinių radinių panaudojimas atkuriant Vilniaus Žemutinės pilies didžiųjų kunigaikščių rūmų interjerą: XV–XVII a. grindų danga ir krosnys“, in: Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuaniae, vol. 3: MMXII–MMXIII, comparavit G. Striška, Vilnae, MMXV, p. 255–279.
Striškienė Ė. „XV–XVII a. grindų dangos archeologinių tyrimų duomenys ir istorinių grindų atkūrimo galimybės“, in: Vilniaus Žemutinė pilis XIV a. – XIX a. pradžioje. 2005–2006 m. tyrimai, sudarė L. Glemža, Vilnius, 2007, p. 240–271.
Tautavičius A. „Archeologiniai kasinėjimai Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje 1957–1958 m.“, in: Lietuvos TSR mokslų akademijos darbai. Serija A, 1959, Nr. 1 (6), p. 125–126, pav. 9.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Adatos

20240916

Seniausios adatos – kaulinės, naudotos nuo Akmens amžiaus (taip pat ir Viduramžiais). Metalinės adatos gamintos nuo Bronzos amžiaus.
Adatų archeologai randa tiek gyvenamosiose vietovėse, tiek moterų, vaikų, vyrų kapuose. Tradicija įdėti adatas ir adatines laidojant buvo žinoma ir kitur, pavyzdžiui, Skandinavijoje. Ji išsilaikė iki pat XX a. pradžios. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriniuose šaltiniuose taip pat užfiksuotas paprotys įdėti adatų ir siūlų laidojant moteris.

Plačiau

Publikuota: 2017-04-17 Atnaujinta: 2017-04-13 10:28
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika