Europos žemėlapis „Nova Europa descriptio“

Europos žemėlapis „Nova Europa descriptio“
Aktualu iki 2017-04-30

Jodokas Hondijus (Jodocus Hondius, 1563–1612)
Amsterdamas, apie 1620 m.
Matmenys: 40 x 51,3 cm
Popierius, spalvintas vario raižinys
Inv. Nr. VR-871
2014 m. šį žemėlapį padovanojo Lietuvos Respublikos garbės konsulas Saudo Arabijoje Mahfouzas Marei Mubarakas bin Mahfouzas (Saudo Arabija)

Vieno žymiausių XVI a. pabaigos – XVII a. pradžios flamandų kartografų, leidėjo ir raižytojo Jodoko Hondijaus (Jodocus Hondius, 1563–1612) žemėlapyje vaizduojamas Europos žemynas. J. Hondijus užaugo Gente, nuo 1583 m. gyveno ir dirbo Londone, 1593-iaisiais atvyko į Amsterdamą ir įkūrė savo leidyklą. 1604 m. įsigijo Gerardo Merkatoriaus (Gerardus Mercator) leisto atlaso plokštes. Jas panaudojęs ir papildęs dar 40 naujų žemėlapių, 1606 m. išleido G. Merkatoriaus „Atlas sive Cosmographica Meditationes...“. Šiame atlase nurodė ir savo, kaip leidėjo, pavardę. Jame publikuotas ir Europos žemėlapis. Po J. Hondijaus mirties jo pradėtą veiklą tęsė sūnus Henrikas Hondijus (Henricus Hondius, 1587–1638) ir žentas Johanesas Jansonijus (Johannes Janssonius, 1588–1664). G. Merkatoriaus atlasas buvo perleistas daug kartų įvairiomis kalbomis.

Čia pristatomas Europos žemėlapis buvo išspausdintas Amsterdame apie 1620 metus. Jis išsiskiria puošnumu ir spalvingumu, kiekvienas įrašas pateikiamas dekoratyviame kartuše. Kaip būdinga tiems laikams, jūrose ir vandenynuose vaizduojami laivai ir jūros gyvūnai. Žemėlapyje pažymėta Lietuva ir didesni jos miestai.

Medžiagą parengė Dalius Avižinis
Fotografai Mindaugas Kaminskas, Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra:
Eksponatai. 2009–2015 m. dovanotos ir įsigytos vertybės. Parodos katalogas, sudarytojai D. Avižinis, R. Lelekauskaitė, Vilnius, 2016, p. 146.
Lietuva žemėlapiuose, sudarė A. Bieliūnienė, B. Kulnytė, R. Subatniekienė, Vilnius, 2011, p. 94, 225. 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Marsas ir Venera

Marsas ir Venera

20251103

Po 64 metų Romos gaisro imperatorius Neronas (54–68) pradėjo didžiules statybas ant Eskvilino kalvos. Didingo komplekso svarbiausiu statiniu tapo Aukso rūmai (lot. Domus Aurea), kurių puošybai gausiai naudotas auksas, o sienos ir lubos buvo dekoruotos stiuko lipdiniais ir freskomis. Tačiau vos po kelerių metų mirus Neronui statybos darbai buvo sustabdyti. Didžiulis kompleksas su rūmais ir kitais pastatais palaipsniui užstatytas, o Aukso rūmai atsidūrė po žeme. Tik XV a. pabaigoje juos naujai atrado Renesanso dailininkai, kurie tyrinėjo ir kopijavo antikines freskas. Vėlesniais amžiais susidomėjimas šiomis freskomis tik didėjo.
 
XVIII a. aštuntame dešimtmetyje Romos antikvaras Ludovikas Miris (Ludovico Mirri, 1738–1786) pradėjo kasinėjimus buvusių imperatoriaus Nerono rūmų vietoje. 1774 m. jis pakvietė dailininką Pranciškų Smuglevičių ir architektą Vinčencą Breną (Vincenzo Brenna, 1747–1820) nupiešti atrastas antikinio pastato freskas. Piešiant buvo atkurtos ir trūkstamos freskų dalys. Remdamasis dailininkų sukurtais piešiniais, grafikas Markas Karlonis (Marco Carloni, 1742–1796) parengė grafikos darbus, kuriuos atskirame albume „Tito termų liekanos ir jų vidaus tapyba“ (Vestigia delle terme di Tito e loro interne pitture) 1776 m. Romoje išspausdino L. Miris. Iš viso leidinyje publikuoti 59 Aukso rūmų sieninės tapybos vaizdai.

 

Plačiau

Publikuota: 2017-04-24 Atnaujinta: 2017-04-23 23:04
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika