Europos žemėlapis „Nova Europa descriptio“

Aktualu iki 2017-04-30

Jodokas Hondijus (Jodocus Hondius, 1563–1612)
Amsterdamas, apie 1620 m.
Matmenys: 40 x 51,3 cm
Popierius, spalvintas vario raižinys
Inv. Nr. VR-871
2014 m. šį žemėlapį padovanojo Lietuvos Respublikos garbės konsulas Saudo Arabijoje Mahfouzas Marei Mubarakas bin Mahfouzas (Saudo Arabija)

Vieno žymiausių XVI a. pabaigos – XVII a. pradžios flamandų kartografų, leidėjo ir raižytojo Jodoko Hondijaus (Jodocus Hondius, 1563–1612) žemėlapyje vaizduojamas Europos žemynas. J. Hondijus užaugo Gente, nuo 1583 m. gyveno ir dirbo Londone, 1593-iaisiais atvyko į Amsterdamą ir įkūrė savo leidyklą. 1604 m. įsigijo Gerardo Merkatoriaus (Gerardus Mercator) leisto atlaso plokštes. Jas panaudojęs ir papildęs dar 40 naujų žemėlapių, 1606 m. išleido G. Merkatoriaus „Atlas sive Cosmographica Meditationes...“. Šiame atlase nurodė ir savo, kaip leidėjo, pavardę. Jame publikuotas ir Europos žemėlapis. Po J. Hondijaus mirties jo pradėtą veiklą tęsė sūnus Henrikas Hondijus (Henricus Hondius, 1587–1638) ir žentas Johanesas Jansonijus (Johannes Janssonius, 1588–1664). G. Merkatoriaus atlasas buvo perleistas daug kartų įvairiomis kalbomis.

Čia pristatomas Europos žemėlapis buvo išspausdintas Amsterdame apie 1620 metus. Jis išsiskiria puošnumu ir spalvingumu, kiekvienas įrašas pateikiamas dekoratyviame kartuše. Kaip būdinga tiems laikams, jūrose ir vandenynuose vaizduojami laivai ir jūros gyvūnai. Žemėlapyje pažymėta Lietuva ir didesni jos miestai.

Medžiagą parengė Dalius Avižinis
Fotografai Mindaugas Kaminskas, Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra:
Eksponatai. 2009–2015 m. dovanotos ir įsigytos vertybės. Parodos katalogas, sudarytojai D. Avižinis, R. Lelekauskaitė, Vilnius, 2016, p. 146.
Lietuva žemėlapiuose, sudarė A. Bieliūnienė, B. Kulnytė, R. Subatniekienė, Vilnius, 2011, p. 94, 225. 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Kredensas

20250609

Prancūzijos karaliaus Karolio VIII pradėti ir jo įpėdinių Liudviko XII ir Pranciškaus I vykdyti Italijos karai netikėtai padarė labai didelę įtaką meno raidai. Per 1494–1559 m. karus Prancūzijos kariuomenė buvo užėmusi Florenciją, Romą ir Neapolį. Žmonės, užaugę gotikos aplinkoje, pirmą kartą pamatė naujoviškus renesansinius miestus, rūmus, paveikslų pilnas dirbtuves ir dar daug visko, kas juos labai domino ir skatino įsigyti ar kitais būdais parsivežti į savo gimtinę. Amžininkai mini, kad iš Italijos į Prancūziją keliavo ilgos vilkstinės, prikrautos įvairių daiktų. Kartu vyko meistrai – dailininkai, auksakaliai, skulptoriai ir net baldžiai. Luaros slėnyje tuo metu pradėtos atkurti ar statyti valdovo ir jam artimų didikų rezidencijos, į kurias persikėlė valdovo dvaro gyvenimas, atsirado pirmieji šalyje renesanso ženklai. Naujasis stilius ilgainiui išplito po visą Prancūziją, buvo pastebimas ir baldų puošyboje.
Pirmieji kredensai (it. credenza – indauja) sukurti XV a. Italijoje. Pradžioje tai buvo neaukštos spintelės, puoštos drožinėtais elementais. XVI a., sekant prancūzų meistrais, pradėti gaminti dviaukščiai kredensai. Dviejų dalių kredensas, vadinamasis armoire à deux corps, atsirado Paryžiuje valdant Prancūzijos karaliui Henrikui II (1519–1559). 

 

Plačiau

Publikuota: 2017-04-24 Atnaujinta: 2017-04-23 23:04
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika