Akmeniniai sviediniai

Akmeniniai sviediniai
Aktualu iki 2017-05-07

XIV a. pab. – XV a. pr.
Granitas
Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorijos 1994 m. archeologiniai tyrimai, radinių inv. Nr. 2535, 2542, 2546.

Daugiau nei du šimtus metų, nuo XIII a. pabaigos iki XV a. pabaigos, Vilniaus pilių kompleksas buvo vienas svarbiausių Lietuvos fortifikacinių objektų, o kartu ir nepaliaujamų kovų vieta. Nuolatinių karo veiksmų pėdsakų gausiai aptinkama minėto laikotarpio kultūriniuose sluoksniuose.

Puolančiųjų ir įgulos susišaudymus liudija įvairaus dydžio akmeniniai patrankų ir svaidyklių sviediniai. Akmeniniais sviediniais užtaisomus pabūklus Lietuvos kariuomenė pradėjo aktyviai naudoti XIV a. pabaigoje. Pirmą kartą lietuvių naudotos bombardos minimos 1382 metais. Milžiniškos bombardos, užtaisytos 20–30 cm skersmens sviediniais, būdavo naudojamos pilių įtvirtinimams griauti.

Vilniaus Žemutinės pilies viduje rasta keliasdešimt XIV a. pabaiga – XV a. pradžia datuojamų apie 11–12 cm skersmens akmeninių sviedinių, pagamintų iš granito. Tokie sviediniai greičiausiai buvo skirti šaudyti nedidelėmis bombardomis arba patrankomis. Šie ginklai būdavo efektyviausi atvirame mūšio lauke, tačiau neabejotinai tiko ir ginant arba puolant pilį.

Akmeninių sviedinių gamyba – rekonstrukcinis piešinys („Siege of Vellexon, 1409-10“, in: Michael N. Armies of Medieval Burgundy 1364–1477, Osprey Publishing, 1983)

XV a. II p. patranka su amunicija (Zeugbuch Kaiser Maximilians I, Innsbruck, um 1502, S. 115, [BSB-Hss Cod.icon. 222])

Medžiagą parengė Povilas Blaževičius
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudoti šaltiniai ir literatūra
„Siege of Vellexon, 1409-10“, in: Michael N. Armies of Medieval Burgundy 1364–1477, Osprey Publishing, 1983.
Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos 1994 m. archeologiniai tyrimai, Vilnius, 1995.

Zeugbuch Kaiser Maximilians I, Innsbruck, um 1502, S. 115, [BSB-Hss Cod.icon. 222]).

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Prancūzijos Didžiosios armijos 21-ojo linijinio pėstininkų pulko uniforminė saga

Prancūzijos Didžiosios armijos 21-ojo linijinio pėstininkų pulko uniforminė saga

20260713

Tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų muziejaus archeologijos rinkinyje saugomų sagų kolekcijos išsiskiria Prancūzijos imperijos Didžiosios armijos (pranc. Grande Armée) uniforminės sagos. Nors tai smulkūs aprangos elementai, jie tiesiogiai siejasi su Napoleono epocha. Iš viso šiai grupei priskiriama 15 sagų, priklausiusių 11 skirtingų Didžiosios armijos karinių vienetų.
Pristatoma saga yra apvali, plokščia, su ranteliu pakraštyje, pagaminta štampavimo būdu iš vario lydinio. Centre pavaizduoti skaitmenys 2 (arabiškas) ir I (romėniškas), juos juosia į vidų užlenktais galais augalo šakų vainikas su tašku viršuje. Reverse matyti keturgubos kilpelės, skirtos sagai prisiūti prie uniformos, žymės. Skaitmenys nurodo sagos priklausymą 21-ajam linijiniam pėstininkų pulkui.
21-asis linijinis pėstininkų pulkas (pranc. 21e Régiment d'infanterie de Ligne) laikomas vienu garbingiausių Prancūzijos kariuomenės dalinių, pasižymėjusių drąsa ir ištikimybe. Pulkas įkurtas 1589 metais.

 

Plačiau

Publikuota: 2017-05-01 Atnaujinta: 2017-05-01 06:19
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika