Akmeniniai sviediniai

XIV a. pab. – XV a. pr.
Granitas
Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorijos 1994 m. archeologiniai tyrimai, radinių inv. Nr. 2535, 2542, 2546.

Daugiau nei du šimtus metų, nuo XIII a. pabaigos iki XV a. pabaigos, Vilniaus pilių kompleksas buvo vienas svarbiausių Lietuvos fortifikacinių objektų, o kartu ir nepaliaujamų kovų vieta. Nuolatinių karo veiksmų pėdsakų gausiai aptinkama minėto laikotarpio kultūriniuose sluoksniuose.

Puolančiųjų ir įgulos susišaudymus liudija įvairaus dydžio akmeniniai patrankų ir svaidyklių sviediniai. Akmeniniais sviediniais užtaisomus pabūklus Lietuvos kariuomenė pradėjo aktyviai naudoti XIV a. pabaigoje. Pirmą kartą lietuvių naudotos bombardos minimos 1382 metais. Milžiniškos bombardos, užtaisytos 20–30 cm skersmens sviediniais, būdavo naudojamos pilių įtvirtinimams griauti.

Vilniaus Žemutinės pilies viduje rasta keliasdešimt XIV a. pabaiga – XV a. pradžia datuojamų apie 11–12 cm skersmens akmeninių sviedinių, pagamintų iš granito. Tokie sviediniai greičiausiai buvo skirti šaudyti nedidelėmis bombardomis arba patrankomis. Šie ginklai būdavo efektyviausi atvirame mūšio lauke, tačiau neabejotinai tiko ir ginant arba puolant pilį.

Akmeninių sviedinių gamyba – rekonstrukcinis piešinys („Siege of Vellexon, 1409-10“, in: Michael N. Armies of Medieval Burgundy 1364–1477, Osprey Publishing, 1983)

XV a. II p. patranka su amunicija (Zeugbuch Kaiser Maximilians I, Innsbruck, um 1502, S. 115, [BSB-Hss Cod.icon. 222])

Medžiagą parengė Povilas Blaževičius
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudoti šaltiniai ir literatūra
„Siege of Vellexon, 1409-10“, in: Michael N. Armies of Medieval Burgundy 1364–1477, Osprey Publishing, 1983.
Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos 1994 m. archeologiniai tyrimai, Vilnius, 1995.
Zeugbuch Kaiser Maximilians I, Innsbruck, um 1502, S. 115, [BSB-Hss Cod.icon. 222]).