Per 1794 m. sukilimą išleisti iždo bilietai

Aktualu iki 2017-06-11

Dailininkas Karolis Mykolas Grelis (Karol Michał Gröll, 1770–1852)
Varšuva, Lenkija, 1794 m.
Matmenys įvairūs: 5 x 8,5 cm; 4,6 x 8,4 cm; 4,9 x 8,4 cm; 18,4 x 9,6 cm; 18,3 x 9,8 cm; 18 x 9,7 cm; 18,4 x 9,7 cm; 17,5 x 9,6 cm; 6,5 x 4,5 cm
Popierius
Inv. Nr. VR-528–536
2010 m. šiuos bilietus padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV).

1794 m. Abiejų Tautų Respublikoje pirmą kartą į apyvartą buvo išleisti popieriniai pinigai. Jų atsiradimas susijęs su metalų žaliavos stygiumi ir su pinigų sukilimo dalyviams trūkumu. Tado Kosciuškos vadovaujamo sukilimo, per kurį buvo kovojama su Rusijos imperijos ir Prūsijos karalystės okupacija po 1793 m. Abiejų Tautų Respublikos padalijimo, Tautinė aukščiausioji taryba 1794 m. birželio 8 d. įsteigė Iždo bilietų direkciją ir išleido popierinių iždo bilietų. Buvo naudojami 5 ir 10 grašių, 1, 4, 5, 10, 25, 50, 100, 500 ir 1 000 auksinų nominalo iždo bilietai. Šie popieriniai pinigai cirkuliavo iki 1794 m. lapkričio 6 d. – pralaimėjus sukilimą jie buvo uždrausti. Deja, šie pinigai nebuvo labai mėgstami, nes jų kursas buvo priverstinis ir nuolat krito. Tačiau jie labai įdomūs kaip pirmųjų Abiejų Tautų Respublikos popierinių pinigų pavyzdžiai. Sukurti pagal dailininko Karolio Mykolo Grelio (Karol Michał Gröll, 1770–1852) projektus, spausdinti Petro Diufuro (Piotr Dufour) ir Karolio Mykolo Grelio dirbtuvėse bei Jono Abraomo Vilingo (Jan Abraham Willing) spaustuvėje. Prof. dr. Kęstučio Pauliaus Žygo Valdovų rūmų muziejui padovanotą 1794 m. iždo bilietų rinkinį sudaro 4, 5, 10, 25, 50 ir 100 auksinų nominalo iždo bilietų pavyzdžiai.

Medžiagą parengė Dalius Avižinis
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra
Eksponatai. 2009–2015 m. dovanotos ir įsigytos vertybės. Parodos katalogas, sudarytojai D. Avižinis, R. Lelekauskaitė, Vilnius, 2016, p. 216.
Grimalauskaitė D., Remecas E. Pinigai Lietuvoje, Vilnius, 2016, p. 277. 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Vaistinės indas albarelas

20241007

Tyrinėjant Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus ir jų aplinką rasta nemažai artefaktų, susijusių su sveikatos priežiūra bei gydymu. Tarp tokių radinių yra kelios dešimtys nedidelių molinių vaistų indelių.

Plačiau

Publikuota: 2017-06-05 Atnaujinta: 2017-06-04 15:19
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika