XIX a.
Geležis, alavo danga
Matmenys: skersmuo 4,5 cm, aukštis 4 cm
Ožalas E., Montvilaitė E., Žvirblys A. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Pietų korpuso prieigų archeologiniai tyrimai į rytus nuo Valdovų rūmų (trasa III) 2004–2006 m., radinio inv. Nr. 1272.
Konservavo Aldona Skučienė, rest. prot. Nr. 96/4609 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)
2004–2006 m. atliekant archeologinius tyrimus Valdovų rūmų pietų korpuso prieigose, juodos žemės sluoksnyje, datuojamame XIX a., rastas nedidelis puodelis, pagamintas iš alavu dengtos geležies skardos. Puodelio tūris apie 0,06 litro. Kituose muziejuose eksponuojami analogiški dirbiniai (Pernu muziejus, Estija) ir Rusijos imperijoje nusistovėjusi skysčių matavimo sistema leistų teigti, kad šis puodelis buvo naudojamas smuklėse degtinei ir kitiems stipriesiems gėrimams šinkuoti. Rusijos imperijoje 1 škalikas atitiko maždaug 0,06 l, 1 čarka – 0,123 l, štofas (stuopa) – 1,23 l (1 štofas = 10 čarkų = 20 škalikų).
Informacijos apie Vilniaus smuklėse naudotus skardinius indus galima rasti inventoriuose. 1738 m. surašytame magistrato tarėjo J. Šatravos turto aprašyme yra minimi smuklėje esantys tokie dirbiniai: trijų gorčių talpos butelis (flasza blaszana), du pusgorčiai ir vienas ketvirčio gorčiaus talpos indas (kwarta blaszana). 1759 m. Leonavičienės inventoriuje minimas skardos indas su dangteliu degtinei (flasza blaszana z nakrywką do wódki), miera šiam gėrimui (miarka do wódki), trys piltuvai, penki skardiniai gorčiai, keturi pusgorčiai, dvi kvortos ir viena puskvortė. XVIII a. inventoriuose minimi Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje naudoti skysčių ir biralų tūrio matai – kvorta ir gorčius (kvorta – 1,4 l, nuo XVIII a. vid. – 0,71 l, gorčius – 2,8–3 l).
XVIII a. nebenaudojamuose ir apgriautuose Valdovų rūmuose apsigyveno neturtingi bajorai ir miestiečiai. 1780 m. posesiją Nr. 484 iš Mykolo ir Margaritos Pancevičių už 1 500 auksinų nusipirko Abraomas ir Rauza Leibovičiai. Jie dalyje įsigytų patalpų laikė smuklę. Atrodo, kad smuklė gyvavo iki pat rūmų nugriovimo. 1831–1878 m. Žemutinės pilies teritorija tapo kariniu objektu – Vilniaus tvirtove, ir greičiausiai smuklių čia neliko. Todėl puodelis stipriesiems gėrimams matuoti į Valdovų rūmų prieigas galėjo patekti iš aplinkinių užeigų.
Medžiagą parengė Eglė Zaveckienė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Panaudota literatūra
Burba D. „Vilniaus Žemutinės pilies rezidencinių rūmų gyventojų socialinis portretas 1766–1799 m.“, in: Vilniaus Žemutinė pilis XIV a. – XIX a. pradžioje. 2005–2006 m. tyrimai, sudarė L. Glemža, Vilnius, 2007.
Samalavičius S. Vilniaus miesto kultūra ir kasdienybė XVII–XVIII amžiuose, Vilnius, 2011.
Похлёбкин В. В. История водки, Москва, 1991.
