Skardinis puodelis

Aktualu iki 2017-06-18

XIX a.
Geležis, alavo danga
Matmenys: skersmuo 4,5 cm, aukštis 4 cm
Ožalas E., Montvilaitė E., Žvirblys A. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Pietų korpuso prieigų archeologiniai tyrimai į rytus nuo Valdovų rūmų (trasa III) 2004–2006 m., radinio inv. Nr. 1272.
Konservavo Aldona Skučienė, rest. prot. Nr. 96/4609 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)

2004–2006 m. atliekant archeologinius tyrimus Valdovų rūmų pietų korpuso prieigose, juodos žemės sluoksnyje, datuojamame XIX a., rastas nedidelis puodelis, pagamintas iš alavu dengtos geležies skardos. Puodelio tūris apie 0,06 litro. Kituose muziejuose eksponuojami analogiški dirbiniai (Pernu muziejus, Estija) ir Rusijos imperijoje nusistovėjusi skysčių matavimo sistema leistų teigti, kad šis puodelis buvo naudojamas smuklėse degtinei ir kitiems stipriesiems gėrimams šinkuoti. Rusijos imperijoje 1 škalikas atitiko maždaug 0,06 l, 1 čarka – 0,123 l, štofas (stuopa) – 1,23 l (1 štofas = 10 čarkų = 20 škalikų).

Informacijos apie Vilniaus smuklėse naudotus skardinius indus galima rasti inventoriuose. 1738 m. surašytame magistrato tarėjo J. Šatravos turto aprašyme yra minimi smuklėje esantys tokie dirbiniai: trijų gorčių talpos butelis (flasza blaszana), du pusgorčiai ir vienas ketvirčio gorčiaus talpos indas (kwarta blaszana). 1759 m. Leonavičienės inventoriuje minimas skardos indas su dangteliu degtinei (flasza blaszana z nakrywką do wódki), miera šiam gėrimui (miarka do wódki), trys piltuvai, penki skardiniai gorčiai, keturi pusgorčiai, dvi kvortos ir viena puskvortė. XVIII a. inventoriuose minimi Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje naudoti skysčių ir biralų tūrio matai – kvorta ir gorčius (kvorta – 1,4 l, nuo XVIII a. vid. – 0,71 l, gorčius – 2,8–3 l).

XVIII a. nebenaudojamuose ir apgriautuose Valdovų rūmuose apsigyveno neturtingi bajorai ir miestiečiai. 1780 m. posesiją Nr. 484 iš Mykolo ir Margaritos Pancevičių už 1 500 auksinų nusipirko Abraomas ir Rauza Leibovičiai. Jie dalyje įsigytų patalpų laikė smuklę. Atrodo, kad smuklė gyvavo iki pat rūmų nugriovimo. 1831–1878 m. Žemutinės pilies teritorija tapo kariniu objektu – Vilniaus tvirtove, ir greičiausiai smuklių čia neliko. Todėl puodelis stipriesiems gėrimams matuoti į Valdovų rūmų prieigas galėjo patekti iš aplinkinių užeigų.

Sidabrinis puodelis degtinei

Medžiagą parengė Eglė Zaveckienė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra
Burba D. „Vilniaus Žemutinės pilies rezidencinių rūmų gyventojų socialinis portretas 1766–1799 m.“, in: Vilniaus Žemutinė pilis XIV a. – XIX a. pradžioje. 2005–2006 m. tyrimai, sudarė L. Glemža, Vilnius, 2007.
Samalavičius S. Vilniaus miesto kultūra ir kasdienybė XVII–XVIII amžiuose, Vilnius, 2011.
Похлёбкин В. В. История водки, Москва, 1991. 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Kredensas

20250609

Prancūzijos karaliaus Karolio VIII pradėti ir jo įpėdinių Liudviko XII ir Pranciškaus I vykdyti Italijos karai netikėtai padarė labai didelę įtaką meno raidai. Per 1494–1559 m. karus Prancūzijos kariuomenė buvo užėmusi Florenciją, Romą ir Neapolį. Žmonės, užaugę gotikos aplinkoje, pirmą kartą pamatė naujoviškus renesansinius miestus, rūmus, paveikslų pilnas dirbtuves ir dar daug visko, kas juos labai domino ir skatino įsigyti ar kitais būdais parsivežti į savo gimtinę. Amžininkai mini, kad iš Italijos į Prancūziją keliavo ilgos vilkstinės, prikrautos įvairių daiktų. Kartu vyko meistrai – dailininkai, auksakaliai, skulptoriai ir net baldžiai. Luaros slėnyje tuo metu pradėtos atkurti ar statyti valdovo ir jam artimų didikų rezidencijos, į kurias persikėlė valdovo dvaro gyvenimas, atsirado pirmieji šalyje renesanso ženklai. Naujasis stilius ilgainiui išplito po visą Prancūziją, buvo pastebimas ir baldų puošyboje.
Pirmieji kredensai (it. credenza – indauja) sukurti XV a. Italijoje. Pradžioje tai buvo neaukštos spintelės, puoštos drožinėtais elementais. XVI a., sekant prancūzų meistrais, pradėti gaminti dviaukščiai kredensai. Dviejų dalių kredensas, vadinamasis armoire à deux corps, atsirado Paryžiuje valdant Prancūzijos karaliui Henrikui II (1519–1559). 

 

Plačiau

Publikuota: 2017-06-12 Atnaujinta: 2017-06-12 01:51
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika