Nežinomas autorius
Italija, XVI a. vid.
Marmuras
Biusto aukštis 90 cm, kolonos aukštis 96 cm
Inv. Nr. VR-358
2008 m liepos 2 d. kolekcininkas Edmundas Armoška šį biustą padovanojo būsimai Valdovų rūmų ekspozicijai ir perdavė Lietuvos dailės muziejui. 2009 m. gegužės 27 d. Lietuvos dailės muziejus eksponatą perdavė Nacionaliniam muziejui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams.
Genujos dožą Andrėją Doriją (Andrea Doria, 1466–1560) vaizduojantis biustas su kolona yra vienas iš dviejų marmuro biustų, saugomų Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose. Tai išraiškingos plastikos balto marmuro biustas. Vaizduojamas barzdotas, brandaus amžiaus Genujos dožas, Melfio princas Andrėja Dorija su laurų vainiku ant galvos.
A. Dorija gimė Oneglijoje (miestas Šiaurės Italijoje, Ligūrijos pakrantėje), senųjų Dorijų (Doria di Oneglia) giminės šeimoje. Tapo našlaičiu ankstyvame amžiuje, buvo popiežiaus Inocento VIII ir įvairių italų princų sargybinis.
1503 m. kovėsi Korsikoje už Genują, kuri tuo metu buvo Prancūzijos vasalė. Dalyvavo Genujos sukilime prieš prancūzus. Išlaisvino miestą. Nuo to laiko buvo svarbus asmuo ir žinomas jūrų vadas. Keletą metų vadovavo Viduržemio jūros flotilei kaip Genujos valdovas. A. Dorijos šlovės pagrindas – palankių sąlygų laisvai plėtoti visus verslus sukūrimas Genujoje (tai iki jo buvo draudžiama). Taip pat jis Genują įtraukė į imperinę orbitą, nes tuo metu Genuja buvo esminė komunikacijos grandis tarp Iberijos pusiasalio ir Milano kunigaikštystės į vakarus bei Neapolio karalystės į rytus. A. Dorija taip pat sudarė palankias aplinkybes reformoms vykti, kadangi karinė jo eskadros galia užtikrino krašto gynybą ir įteisino A. Doriją kaip realų Genujos valdovą (dožą). Jis suformavo platų klientų tinklą, kurio svarbą sustiprino A. Dorijai suteiktas Melfio princo titulas. A. Dorijos ištikimybė Habsburgams ir geri santykiai su imperatoriumi Karoliu V iš pagrindų nulėmė jo sėkmę.
Klasikinio tipo marmuro biustas datuojamas XVI a. viduriu. Genujos dožas vaizduojamas su puošniu antikinio tipo drabužiu, kurio kraštai ir draperijos puošti ornamentuota juosta. Ant kairiojo peties matome sagę, vaizduojančią Teisybės burną (it. Bocca della Verità). Taip vadinama Romoje esanti monumentali marmuro kaukė su pražiota burna ir plačiai atmerktomis akimis, veikiausiai vaizduojanti Okeaną – graikų mitologijos jūrų dievą. Teisybės burna būdavo pasitelkiama patikrinti, ar žmogus meluoja. Pasak legendos, apklausiamasis turėdavo įkišti ranką į pražiotą kaukės burną ir sakyti tiesą, antraip meluojantis asmuo netektų rankos. Biusto puošyboje panaudotą minėtos kaukės atvaizdą galime laikyti teisingumo simboliu. Šias prielaidas leidžia daryti A. Dorijos biografijos faktai, nes jis buvo itin gerbiamas visuomenėje už savo darbus bei protą, o svarbiausia – ilgą laiką vadovavo jūros eskadrai. Tokiu atveju jūrų dievo atvaizdas ant mantijos galėtų tapti ir esminės Genujos dožo gyvenimo veiklos refleksija.
Biustas stovi ant pilko marmuro kolonos, kurią iš abiejų galų įrėmina balto marmuro detalės.
Medžiagą parengė Toma Zarankaitė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Panaudota literatūra
Kirk T. A. Genoa and the Sea. Policy and Power in an Early Modern Maritime Republic, 1559 – 1684, Baltimore and London, 2005, p. 20–25.
