Aktualu iki 2017-11-05

XV a.
Pušis, ąžuolas, uosis
Aukštis 90 cm, skersmuo 80 cm
Blaževičius P., Bugys P. Vilniaus Žemutinės pilies teritorija. Valdovų rūmų rytinio ir šiaurinio korpuso prieigų 2006–2008 m. archeologinių tyrimų ataskaita, radinio Inv. Nr. 104
Konservavo ir restauravo Deimantė Baubaitė, rest. prot. Nr. 67/13606 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)
Medienos rūšies tyrimus atliko dr. Rūtilė Pukienė, tyrimo Nr. LIG-07-33, LIG-07-36, LIG-07-37, LIG-07-38 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)

Kubilas rastas Vilniaus Žemutinės pilies tarnybinėje mediniais pastatais apstatytoje teritorijoje, įkastas į XIV a. pabaiga – XV a. pradžia datuojamo gyvenamojo pastato vidų. Įkasant kubilą buvo iškirstos gyvenamojo pastato grindys, iškasta duobė ir suardytos kitos ankstesnės medinių konstrukcijų liekanos. Kubilas įkastas jau be dugno, jo antrinio panaudojimo paskirtis – kaupti ir drenuoti gruntinį vandenį. Šis stambus (apie 90 cm aukščio ir apie 80 cm skersmens) medinis šulelinis indas pagamintas iš 20 pušinių lentelių, apjuostas dviem iš ąžuolo ir vienu iš uosio medienos pagamintu lanku. Jo šonuose per vidurį trijose lentose iškirstos keturkampės skylės.

Kubilo tūris yra kiek daugiau nei 400 litrų. Talpa atitinka jau nuo pat XIV a. paplitusį tūrio matavimo vienetą – statinę. Į Vilniaus, arba lietuviškąją, dar vadinta didžiąja statine arba didžiamiere, tilpo 144 gorčiai. Vieno gorčiaus tūris – 2,82 l, o etaloninės statinės talpa – apie 407 litrus. 1655 m. nustatytas ir reglamentuotas Vilniaus statinės tūris buvo 72 senieji gorčiai (403 litrai). Statinės buvo dalijamos į ketvirčius arba vadinamąsias silkines statines. Vilniaus mažoji statinė buvo 18 gorčių. Vietinėse Lietuvos miestų rinkose buvo naudojamos vietinio dydžio statinės (Kauno, Trakų, Labanorų). Vilniaus didžioji statinė buvo populiari Molėtų. Leliūnų, Saldutiškio krašte.

Medžiagą parengė Gintautas Striška
Fotografai Vytautas Abramauskas, Deimantė Baubaitė, Mindaugas Kaminskas

Panaudoti šaltiniai ir literatūra
Kaminskaitė I. Mediniai dirbiniai Vilniaus Žemutinėje pilyje archeologiniais duomenimis. Daktaro disertacija, Vilniaus universitetas, 2017.
Kulys A. „Matai ir saikai“, in: Utenos krašto enciklopedija, http://www.utena-on.lt/Utenos_enciklopedija/pramone/matai.htm.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kasdienis gyvenimas. Lietuvos istorijos skaitinių chrestomatija, sud. dr. A. Baliulis ir dr. E. Meilus, Vilnius, 2001.
Martinkėnas V. „Matai senovės Lietuvoje“, in: Kraštotyra, Vilnius, 1966, p. 123–127.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Vaza su lelijomis

20241209

 Valdovų rūmų vakarų korpuso aplinkoje aptikta vaza su karališkosiomis heraldinėmis lelijomis, pagaminta 1926–1927 metais Rudolfo Šrioterio (Rudolf Schrötter, 1887–1959) stiklo dirbtuvėje, tuometinėje Čekoslovakijoje. 

 

 

Plačiau

Publikuota: 2017-10-30 Atnaujinta: 2017-10-29 22:19
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika