Chalcedono jaspio karoliukas

Chalcedono jaspio karoliukas
Aktualu iki 2017-11-12

XV a. II p. – XVI a. pr.
1,1 cm aukščio, 1,1 cm skersmens, 9 ct
Ožalas E., Montvilaitė E., Žvirblys A. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Pietų korpuso prieigų archeologiniai tyrimai į rytus nuo Valdovų rūmų (trasa III) 2004–2006 m., radinio inv. Nr. Kd 53
Chalcedonas jaspis identifikuotas Lietuvos prabavimo rūmų Brangakmenių tyrimų laboratorijoje, tyrėja – ekspertė gemologė Violeta Kisielienė

Vilniaus mieste rasta XVI a. briaunotų karoliukų. Dažniausiai jie būdavo gaminami iš įvairių spalvų stiklo. Briaunotas karoliukas rastas ir Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje, tik jis pagamintas iš brangiojo akmens – kvarco grupei priskiriamo chalcedono jaspio. Karoliukas rusvai raudonas. Jis galėjo būti vėrinio dalis arba puošybinis dirbinio elementas.

Chalcedonai jaspiai į Lietuvą galėjo patekti iš telkinių Lenkijoje, Čekijoje (Bohemijoje), Vokietijoje, Austrijoje, Slovakijoje, Italijoje, Rusijoje (Urale) ir kt. Nuo istorinių laikų ten veikė chalcedonų jaspių kasyklos.

Iki pat XIX a. jaspiams priskirta daug neskaidrių mineralų. Tik XIX–XX a., ištobulėjus gemologiniams tyrimams, brangieji akmenys identifikuoti ir ištirti kompleksiškai.

Viduramžiais tikėta, kad chalcedonai jaspiai gali gydyti sužeistas vietas ir ligas, susijusias su kraujavimu. Iš jaspių gaminti karoliukai, kryželiai, amuletai, antspaudai ir inkrustacijos. Šis brangusis akmuo dažnai naudotas Bohemijos ir kitų kraštų bažnyčių puošyboje. Dirbinių su jaspiais taip pat yra Žaliųjų skliautų (Dresdenas) istorinių vertybių kolekcijoje.

Taip pat žinomas Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Stepono Batoro (1576–1586) paulinų vienuolynui dovanotas jaspių karoliukų rožinis, saugomas Jasna Guros paulinų vienuolyno lobyne, Čenstakavoje (Lenkija). Tame pačiame lobyne saugomas ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio bei Lenkijos karaliaus Jono Sobieskio (1674–1696) rožinis su žaliais jaspių karoliukais.

Medžiagą parengė Rasa Valatkevičienė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra
Duda R., Rejl L. Brangakmenių žinynas, Vilnius, 1998, p. 106–107.
Valatkevičienė R., Kisielienė V. „Brangakmeniai, rasti per Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų archeologinius tyrimus. II dalis“, in: Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuaniae, Volumen IV: MMXIV–MMXVI (atiduota spaudai). 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Gobelenas „Iso mūšis“ (serija „Aleksandro Didžiojo istorija“)

Gobelenas „Iso mūšis“ (serija „Aleksandro Didžiojo istorija“)

20261005

Šis gobelenas – istorinė kompozicija iš serijos „Aleksandro Didžiojo istorija“. Jame vaizduojama Iso mūšio, vykusio 333 m. pr. m. e., scena, kai Persijos karalius Darėjas III Kodomanas buvo nugalėtas ir turėjo bėgti nuo Aleksandro Makedoniečio. Ši pergalė atvėrė Aleksandrui kelią į Siriją ir sudarė sąlygas tolesniam Persijos užkariavimui. 

 

Plačiau

Publikuota: 2017-11-06 Atnaujinta: 2017-11-07 10:49
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika