Chalcedono jaspio karoliukas

Aktualu iki 2017-11-12

XV a. II p. – XVI a. pr.
1,1 cm aukščio, 1,1 cm skersmens, 9 ct
Ožalas E., Montvilaitė E., Žvirblys A. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Pietų korpuso prieigų archeologiniai tyrimai į rytus nuo Valdovų rūmų (trasa III) 2004–2006 m., radinio inv. Nr. Kd 53
Chalcedonas jaspis identifikuotas Lietuvos prabavimo rūmų Brangakmenių tyrimų laboratorijoje, tyrėja – ekspertė gemologė Violeta Kisielienė

Vilniaus mieste rasta XVI a. briaunotų karoliukų. Dažniausiai jie būdavo gaminami iš įvairių spalvų stiklo. Briaunotas karoliukas rastas ir Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje, tik jis pagamintas iš brangiojo akmens – kvarco grupei priskiriamo chalcedono jaspio. Karoliukas rusvai raudonas. Jis galėjo būti vėrinio dalis arba puošybinis dirbinio elementas.

Chalcedonai jaspiai į Lietuvą galėjo patekti iš telkinių Lenkijoje, Čekijoje (Bohemijoje), Vokietijoje, Austrijoje, Slovakijoje, Italijoje, Rusijoje (Urale) ir kt. Nuo istorinių laikų ten veikė chalcedonų jaspių kasyklos.

Iki pat XIX a. jaspiams priskirta daug neskaidrių mineralų. Tik XIX–XX a., ištobulėjus gemologiniams tyrimams, brangieji akmenys identifikuoti ir ištirti kompleksiškai.

Viduramžiais tikėta, kad chalcedonai jaspiai gali gydyti sužeistas vietas ir ligas, susijusias su kraujavimu. Iš jaspių gaminti karoliukai, kryželiai, amuletai, antspaudai ir inkrustacijos. Šis brangusis akmuo dažnai naudotas Bohemijos ir kitų kraštų bažnyčių puošyboje. Dirbinių su jaspiais taip pat yra Žaliųjų skliautų (Dresdenas) istorinių vertybių kolekcijoje.

Taip pat žinomas Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Stepono Batoro (1576–1586) paulinų vienuolynui dovanotas jaspių karoliukų rožinis, saugomas Jasna Guros paulinų vienuolyno lobyne, Čenstakavoje (Lenkija). Tame pačiame lobyne saugomas ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio bei Lenkijos karaliaus Jono Sobieskio (1674–1696) rožinis su žaliais jaspių karoliukais.

Medžiagą parengė Rasa Valatkevičienė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra
Duda R., Rejl L. Brangakmenių žinynas, Vilnius, 1998, p. 106–107.
Valatkevičienė R., Kisielienė V. „Brangakmeniai, rasti per Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų archeologinius tyrimus. II dalis“, in: Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuaniae, Volumen IV: MMXIV–MMXVI (atiduota spaudai). 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Stiklinių apyrankių fragmentai

20250519

Stiklo masę išgauti išmokta II tūkstantmetyje prieš Kristų Egipte ir Artimuosiuose Rytuose. Stikliniams dirbiniams pagaminti reikėjo trijų pagrindinių komponentų – smėlio (silicio dioksido SiO₂), sodos (natrio karbonato Na₂CO₂) ir potašo (kalio karbonato K₂CO₃). Spalvą stiklui suteikdavo įvairių metalų (pavyzdžiui, švino, alavo ir kt.) oksidai. Iš stiklo masės gaminti ne tik indai, bet ir papuošalai. Labiausiai paplitę buvo įvairių spalvų, vienspalviai arba daugiaspalviai, stiklo karoliukai. Taip pat stiklinės apyrankės.
Tyrinėtojai pastebi, kad stiklinės apyrankės buvo paplitusios didelėje Europos dalyje ir būdingos tiek krikščioniškos, tiek pagoniškos, tiek ir musulmoniškos (pavyzdžiui, Pirėnų pusiasalyje) kultūros regionams. Šių dirbinių įvairovė buvo gana didelė. Apyrankių lankeliai – apvalaus, ovalaus, kvadratinio, pusapvalio skersinio pjūvio formos, lygūs, neornamentuoti, tordiruoti arba puošti spalvoto stiklo įvijomis.

 

 

Plačiau

Publikuota: 2017-11-06 Atnaujinta: 2017-11-07 10:49
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika