Chalcedono jaspio karoliukas

Chalcedono jaspio karoliukas
Aktualu iki 2017-11-12

XV a. II p. – XVI a. pr.
1,1 cm aukščio, 1,1 cm skersmens, 9 ct
Ožalas E., Montvilaitė E., Žvirblys A. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Pietų korpuso prieigų archeologiniai tyrimai į rytus nuo Valdovų rūmų (trasa III) 2004–2006 m., radinio inv. Nr. Kd 53
Chalcedonas jaspis identifikuotas Lietuvos prabavimo rūmų Brangakmenių tyrimų laboratorijoje, tyrėja – ekspertė gemologė Violeta Kisielienė

Vilniaus mieste rasta XVI a. briaunotų karoliukų. Dažniausiai jie būdavo gaminami iš įvairių spalvų stiklo. Briaunotas karoliukas rastas ir Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje, tik jis pagamintas iš brangiojo akmens – kvarco grupei priskiriamo chalcedono jaspio. Karoliukas rusvai raudonas. Jis galėjo būti vėrinio dalis arba puošybinis dirbinio elementas.

Chalcedonai jaspiai į Lietuvą galėjo patekti iš telkinių Lenkijoje, Čekijoje (Bohemijoje), Vokietijoje, Austrijoje, Slovakijoje, Italijoje, Rusijoje (Urale) ir kt. Nuo istorinių laikų ten veikė chalcedonų jaspių kasyklos.

Iki pat XIX a. jaspiams priskirta daug neskaidrių mineralų. Tik XIX–XX a., ištobulėjus gemologiniams tyrimams, brangieji akmenys identifikuoti ir ištirti kompleksiškai.

Viduramžiais tikėta, kad chalcedonai jaspiai gali gydyti sužeistas vietas ir ligas, susijusias su kraujavimu. Iš jaspių gaminti karoliukai, kryželiai, amuletai, antspaudai ir inkrustacijos. Šis brangusis akmuo dažnai naudotas Bohemijos ir kitų kraštų bažnyčių puošyboje. Dirbinių su jaspiais taip pat yra Žaliųjų skliautų (Dresdenas) istorinių vertybių kolekcijoje.

Taip pat žinomas Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Stepono Batoro (1576–1586) paulinų vienuolynui dovanotas jaspių karoliukų rožinis, saugomas Jasna Guros paulinų vienuolyno lobyne, Čenstakavoje (Lenkija). Tame pačiame lobyne saugomas ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio bei Lenkijos karaliaus Jono Sobieskio (1674–1696) rožinis su žaliais jaspių karoliukais.

Medžiagą parengė Rasa Valatkevičienė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra
Duda R., Rejl L. Brangakmenių žinynas, Vilnius, 1998, p. 106–107.
Valatkevičienė R., Kisielienė V. „Brangakmeniai, rasti per Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų archeologinius tyrimus. II dalis“, in: Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuaniae, Volumen IV: MMXIV–MMXVI (atiduota spaudai). 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Knyga „Kancyonołas, tey east Knigos psolmu ir giesmių dwasiszku ant garbes Diewuy, Traycioy szwentoy wienatijamuy, ant wartoima baźniczios Dides Kunigayksztistes Lietuwos iszduotos“

Knyga „Kancyonołas, tey east Knigos psolmu ir giesmių dwasiszku ant garbes Diewuy, Traycioy szwentoy wienatijamuy, ant wartoima baźniczios Dides Kunigayksztistes Lietuwos iszduotos“

20261116

Ši knyga – tai kalvinistų giesmynas ir maldynas su daugiabalsėmis (keturbalsėmis) liturginėmis giesmėmis lietuvių kalba.
Pirmą kartą „Kancionalas“ išspausdintas 1781 m. Karaliaučiuje, Hartungų spaustuvėje. Leidinys parengtas pagal 1653 m. Kėdainiuose išspausdintame evangelikų reformatų giesmių ir maldų rinkinyje „Knyga nobažnystės krikščioniškos“ buvusį giesmyną, sudariusį kalvinistų giedamosios liturgijos pagrindą XVII–XVIII amžiuje. Psalmyną su giesmėmis iš lenkų kalbos išvertė ir šiam leidiniui parengė Kėdainių burmistras Steponas Jaugelis-Telega (apie 1600 – po 1666). Pridėjus papildomus 8 psalmių vertimus ir 50 giesmių, 1781 m. buvo išspausdintas „Kancionalas“. Leidinį sudarė 108 lietuviškos psalmės, 207 lietuviškos giesmės ir trys priedai. Kalbinė analizė rodo, kad leidinio sudarytojas – vienas asmuo. Ilgą laikąmanyta, kad knygą parengė reformatų dvasininkas Mykolas Cerauskis (1753–1824). Tuo suabejojo tyrėjai Zigmas Zinkevičius, Ingė Lukšaitė ir Birutė Kabašinskaitė. Pastaroji atliko lyginamąją neabejotinai M. Cerauskio rengtų tekstų ir „Kancionalo“ analizę bei padarė išvadą, kad jis greičiausiai nėra leidinio sudarytojas. 

 

Plačiau

Publikuota: 2017-11-06 Atnaujinta: 2017-11-07 10:49
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika