XVII a.
Vario lydinys, stiklas
Žiedo skersmuo 2,25 cm
Ožalas E., Montvilaitė E., Žvirblys A. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Pietų korpuso prieigų archeologiniai tyrimai į rytus nuo Valdovų rūmų (trasa III) 2004–2006 m., radinio inv. Nr. 818.
Konservavo Rima Niunkienė, rest. prot. Nr. 16/4529 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)
Stiklas identifikuotas Lietuvos prabavimo rūmų Brangakmenių tyrimų laboratorijoje, tyrėjai Violeta Kisielienė ir Mindaugas Čebatariūnas
Nuo XIII–XIV a., o ypač nuo XIV–XV a. padaugėja juvelyrinių dirbinių, puoštų įvairių spalvų stiklu ir brangiaisiais akmenimis. Stakliškių, Gėliogalių, Kretingos lobiuose, Kernavėje, Vilniuje ir kitur rasta puikiai darbą išmaniusių juvelyrų dirbinių: žiedų, kabučių, segių, smeigtukų.
XVII–XIX a. plačiau paplinta netauriųjų metalų žiedai – paprastos konstrukcijos, dažniausiai be ornamento, su stiklo akutėmis. Jų gaminta daugiau, tokie žiedai būdavo pigesni ir skirti platesnei rinkai.
Aprašomąjį žiedą archeologai rado Vilniaus Žemutinės pilies teritorijos pietrytinėje dalyje griuvenų sluoksnyje su daugybe įvairių dirbinių. Jis čia pateko atsitiktinai – greičiausiai buvo pamestas.
Žiedas vario lydinio, preciziškesnio juvelyro darbo, puoštas ornamentu. Jo priekinė dalis šešiakampė. Papuošalas išsiskiria masyvumu: jis gana didelis, nemažo skersmens. Neatmestina tikimybė, kad jį galėjo nešioti vyras.
Medžiagą parengė Rasa Valatkevičienė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Panaudota literatūra
Valatkevičienė R. „XIV–XVII a. žiedai Vilniaus Žemutinėje pilyje“, in: Lietuvos pilys, t. 1, Vilnius, 2005.
Vėlius G. Kernavės miesto bendruomenė XIII–XIV amžiuje, Vilnius, 2005.
Publikuota
Tarp kasdienybės ir prabangos. Restauruoti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų archeologiniai radiniai, sudarytojas A. Puškorius, Vilnius, 2011, p. 99, pav. 259.
