Šventoji Šeima

Šventoji Šeima
Aktualu iki 2017-12-31

Nežinomas dailininkas, XVIII a. pab. – XIX a.
Medis, aliejus
27,4 x 20,7 cm (su rėmais – 47,8 x 41,7 cm)
Inv. Nr. VR-719
2013 m. padovanojo kanauninkas dr. Algimantas Vincas Kajackas (1932–2015)

Pagal Šventosios Šeimos ikonografinį tipą vaizduojami Švč. Mergelė Marija, Kūdikėlis ir Juozapas. Šventoji Šeima Europos dailėje imta vaizduoti XV a., sustiprėjus Juozapo kultui. Kompozicija neretai labai įvairi, dažniausiai buitinė: Kūdikėlis guli pintinėje arba žaidžia ant žemės, Mergelė skaito, o Juozapas meistrauja. Kartais Šeima vaizduojama valganti prie stalo. Neretai su ja vaizduojami ir kiti šventieji: šv. Kotryna, Marijos motina šv. Ona, Jonas Krikštytojas ir jo motina Elzbieta. Paveiksle į akmenį atsirėmęs Juozapas Kūdikėliui tiesia paukštelį juodais šonais, greičiausiai dagilį. Daugelyje Švč. Mergelę Mariją ir Kūdikėlį vaizduojančių kūrinių yra ir dagilis – tarsi aliuzija į Kristaus kančią. Tokią simbolinę prasmę paukštelis įgijo todėl, kad buvo tikima, jog dagilis savo lizdą suka ant erškėčių krūmo. Su Kristaus kančia susijusi ir ant paukštelio galvos esanti raudona dėmė – ji simbolizuoja erškėčių vainiką, kurį Kristui uždėjo kareiviai.

Medžiagą parengė Rita Lelekauskaitė
Fotografas Mindaugas Kaminskas

Panaudota literatūra
Krikščioniškosios ikonografijos žodynas, sudarė D. Ramonienė, Vilnius, 1997 p. 295–296.
Murray P., Murray L. The Oxford Companion to Christian Art and Architecture. The Key to Western Art’s Most Potent Symbolism, London, New York, Oxford, 1996, p. 58.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Marsas ir Venera

Marsas ir Venera

20251103

Po 64 metų Romos gaisro imperatorius Neronas (54–68) pradėjo didžiules statybas ant Eskvilino kalvos. Didingo komplekso svarbiausiu statiniu tapo Aukso rūmai (lot. Domus Aurea), kurių puošybai gausiai naudotas auksas, o sienos ir lubos buvo dekoruotos stiuko lipdiniais ir freskomis. Tačiau vos po kelerių metų mirus Neronui statybos darbai buvo sustabdyti. Didžiulis kompleksas su rūmais ir kitais pastatais palaipsniui užstatytas, o Aukso rūmai atsidūrė po žeme. Tik XV a. pabaigoje juos naujai atrado Renesanso dailininkai, kurie tyrinėjo ir kopijavo antikines freskas. Vėlesniais amžiais susidomėjimas šiomis freskomis tik didėjo.
 
XVIII a. aštuntame dešimtmetyje Romos antikvaras Ludovikas Miris (Ludovico Mirri, 1738–1786) pradėjo kasinėjimus buvusių imperatoriaus Nerono rūmų vietoje. 1774 m. jis pakvietė dailininką Pranciškų Smuglevičių ir architektą Vinčencą Breną (Vincenzo Brenna, 1747–1820) nupiešti atrastas antikinio pastato freskas. Piešiant buvo atkurtos ir trūkstamos freskų dalys. Remdamasis dailininkų sukurtais piešiniais, grafikas Markas Karlonis (Marco Carloni, 1742–1796) parengė grafikos darbus, kuriuos atskirame albume „Tito termų liekanos ir jų vidaus tapyba“ (Vestigia delle terme di Tito e loro interne pitture) 1776 m. Romoje išspausdino L. Miris. Iš viso leidinyje publikuoti 59 Aukso rūmų sieninės tapybos vaizdai.

 

Plačiau

Publikuota: 2017-12-25 Atnaujinta: 2017-12-24 18:46
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika