Grafikos darbas. Taurus Poniatowski. Serpentarius. Scutum and Serpens

Aktualu iki 2018-01-07

Sidnis Holas (Sidney Hall, 1788–1831), iš Jehošafato Aspino (Jehoshaphat Aspin) veikalo
Urania’s Mirror – A Familiar Treatise on Astronomy, Londonas, 1825
Popierius, vario raižinys; darbas įrėmintas, 38,7 x 43 cm (su rėmais)
Inv. Nr. VR-656
2011 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV)

Jehošafato Aspino (Jehoshaphat Aspin) veikalas Urania’s Mirror – A Familiar Treatise on Astronomy buvo išleistas 1823 metais. Jį sudarė 32 spalvingos kortelės, kurių tikslas – paprastus žmones supažindinti su astronomija. Kiekviena kortelė, vaizduojanti žvaigždyną, buvo su įvairaus dydžio skylutėmis – jos perteikė pagrindines žvaigždyno žvaigždes. Taurus Poniatowski (Poniatovskio Jautukas) kortelėje vaizduojamas su septyniomis pagrindinėmis žvaigždėmis.

Norėdamas pagerbti Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovą Stanislovą Augustą Poniatovskį (1764–1795), Vilniaus karališkosios observatorijos vadovas Martynas Počobutas 1777 m. pasiūlė naują žvaigždyną pavadinti valdovo garbei. Gavus sutikimą iš Prancūzijos Karališkosios mokslų akademijos, Stanislovui Augustui Poniatovskiui dedikuotas žvaigždynas Taureau Royal de Poniatowski išspausdintas Žano Forteno (Jean Fortin) Atlas Céleste. XIX a. žemėlapiuose žvaigždynas arba išnykdavo, arba įsiterpdavo į kitus žvaigždynus. Problema buvo išspręsta 1928 m., standartizavus žvaigždžių žemėlapius, tačiau nemažai žvaigždynų, tarp jų ir Poniatovskio Jautukas, išnyko iš žvaigždžių žemėlapių. Dabar šiam valdovui dedikuoto žvaigždyno žvaigždės priskirtos figūrai, žinomai Gyvatnešio vardu. Be šios figūros, Poniatovskio žvaigždynui priklausė Jautis, vaizduotas prie gyvatės uodegos (šis gyvūnas pasirinktas, nes valdovo šeimos herbe yra jautis), ir Skydas. Žvaigždynas buvo įsiterpęs virš Skorpiono ir tarp Heraklio bei Erelio žvaigždynų.

Medžiagą parengė Rita Lelekauskaitė
Fotografas Mindaugas Kaminskas

Panaudota literatūra
Žygas K. P. „The constellation „Poniatowski’s Bull“. Stars in and out of joint for Lithuania’s last Grand Duke“, in: Lithuanian Heritage, July/August, 2009, p. 10–13.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Stiklinių apyrankių fragmentai

20250519

Stiklo masę išgauti išmokta II tūkstantmetyje prieš Kristų Egipte ir Artimuosiuose Rytuose. Stikliniams dirbiniams pagaminti reikėjo trijų pagrindinių komponentų – smėlio (silicio dioksido SiO₂), sodos (natrio karbonato Na₂CO₂) ir potašo (kalio karbonato K₂CO₃). Spalvą stiklui suteikdavo įvairių metalų (pavyzdžiui, švino, alavo ir kt.) oksidai. Iš stiklo masės gaminti ne tik indai, bet ir papuošalai. Labiausiai paplitę buvo įvairių spalvų, vienspalviai arba daugiaspalviai, stiklo karoliukai. Taip pat stiklinės apyrankės.
Tyrinėtojai pastebi, kad stiklinės apyrankės buvo paplitusios didelėje Europos dalyje ir būdingos tiek krikščioniškos, tiek pagoniškos, tiek ir musulmoniškos (pavyzdžiui, Pirėnų pusiasalyje) kultūros regionams. Šių dirbinių įvairovė buvo gana didelė. Apyrankių lankeliai – apvalaus, ovalaus, kvadratinio, pusapvalio skersinio pjūvio formos, lygūs, neornamentuoti, tordiruoti arba puošti spalvoto stiklo įvijomis.

 

 

Plačiau

Publikuota: 2018-01-01 Atnaujinta: 2018-01-01 11:41
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika