Riešutų gliaudiklis

Aktualu iki 2018-01-21

XV a.
Geležis
Ilgis 14,2 cm
Ožalas E. Vilniaus Žemutinės pilies valdovų rūmų teritorija. P korpuso prieigų (trasa III) 2004–2006 m. tyrimai, radinio inv. Nr. M 2279.
Konservavo Aldona Skučienė, Dainius Šavelis, rest. prot. Nr. 207/5063, 74/5548 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)

Atliekant Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijos archeologinius tyrimus, XV a. kultūriniame sluoksnyje aptiktas geležinis riešutų gliaudiklis. Jis papuoštas geometriniais ornamentais.

Pirmieji tokie metaliniai įrankiai buvo pagaminti dar prieš mūsų erą. Žinoma, kad Viduramžiais geležinių arba vario lydinio riešutų gliaudiklių buvo visoje Europoje. Jų forma neretai primindavo reples, kaip ir rastųjų Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje. Įvairūs šios formos variantai išliko iki šių dienų.

Be metalinių, XV–XVI a. Prancūzijoje ir Anglijoje buvo naudojami mediniai riešutų gliaudikliai. Pastarieji XVIII–XIX a. gaminti zoomorfinės arba antropomorfinės formos.

Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje XIV–XVI a. kultūriniuose sluoksniuose aptikta nemažai paprastojo lazdyno (Corylus avellana) riešutų, XVI a. – ir graikinių riešutų (Juglans regia) kevalų.

Riešutai minimi istoriniuose šaltiniuose, žinomi iš ikonografinės medžiagos. Į 1398 m. Jogailos sąskaitas įrašyti riešutai, skirti karališkajam stalui.

1623 m. minimas Radvilų daržas ir sodas prie dabartinės Tilto gatvės, čia buvusioje oranžerijoje buvo auginami ir graikiniai riešutai, tiekti kaip desertas.

Žinoma, kad XVII a. pradžioje iš Karaliaučiaus į Kauną keliavę pirkliai atgabendavo ir itališkų riešutų. Minima, kad vaistininkas Dovydas Naumanas statinėse atveždavo ne tik figų, razinų, bet ir itališkų riešutų.

Medžiagą parengė Rasa Valatkevičienė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra:
Laužikas R. Istorinė Lietuvos virtuvė. Maistas ir gėrimai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, Vilnius, 2014.

Prie stalo visa Lietuva. Mityba ir maisto kultūra nuo seniausių laikų iki šių dienų, redaktorė D. Dmuchovska, Kaunas, 2015.
„The History of Nutcrackers“, in: nutcrackermuseum.com, http://www.nutcrackermuseum.com/history.htm [žiūrėta 2018-01-08].

Eksponatas publikuotas
Tarp kasdienybės ir prabangos. Restauruoti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų archeologiniai radiniai, sudarytojas A. Puškorius, Vilnius, 2011, p. 118, il. 310.
Археалагічныя знаходкі рэзідэнцыі Вялікіх Князёў Літоўскіх. Штодзённасць Віленскага двара. Каталог міжнароднай выставы 29 красавіка – 11 верасня, 2016 Нацыянальны гісторыка-культурны музей-запаведнік «Нясвіж» // Archaeological Finds from the Residence of the Grand Dukes of Lithuania. Everyday Life in the Vilnius Court. International exhibition catalogue 29 April – 11 September, 2016 National Historical and Cultural Museum-Reserve “Niasvizh”, складальнікi каталога / catalogue compilers П. Блажэвічус, С. Венцкунене, Э. Завецкене / P. Blaževičius, S. Venckūnienė, E. Zaveckienė, Нясвіж, 2016, c. 153.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Tesako makštys

20240722

Atliekant archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje, 2004 m. buvo surastos metalinės makštys, skirtos šaltajam ginklui, tesakui, laikyti. Tesakas, arba trumpasis kardas, – tai kertamasis ginklas, giminingas kardui ir kalavijui, tik gerokai trumpesne nei pastarųjų geležte. 

Plačiau

Publikuota: 2018-01-15 Atnaujinta: 2018-01-12 21:45
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika