Blusų spąstai

Blusų spąstai
Aktualu iki 2018-01-28

XVIII a.
Ožalas E., Montvilaitė E., Žvirblys A. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Pietų korpuso prieigų archeologiniai tyrimai į rytus nuo Valdovų rūmų (trasa III) 2004–2006 m., radinio inv. Nr. Ka-53.
Konservavo Deimantė Baubaitė (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)
Metalo sudėties tyrimus atliko Medeina Steponavičiūtė, tyrimo Nr. MT-2/1569 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)

Atliekant archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje surasta nemažai su asmens higiena susijusių artefaktų: šukų, skutimosi peiliukų, naktipuodžių, dantų šepetėlių, veidrodžių rėmelių ir kitų. 2004 m. tyrinėjant rūmų pietų korpuso prieigas, XVII a. pab. – XIX a. datuojamame kultūriniame sluoksnyje aptiktas unikalus radinys –blusų spąstai. Tekintas bei dekoruotas kaulinis dirbinėlis yra vos 7 cm ilgio ir apytiksliai 1 cm skersmens. Viename jo gale švino lydinio užsukamas dangtelis, o pusė cilindro formos tuščiavidurio dirbinio – su skylutėmis. Į tokių gaudyklių vidų būdavo įlašinami keli lašai kraujo ir įpilama kokio nors lipnaus skysčio – medaus, sirupo arba aliejaus, prie kurio ir prilipdavo blusos.

Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose gaudyklės paminėtos 1573 metais. XVIII a. pradžioje jos buvo itin populiarios, šiuo laikotarpiu buvo publikuotas tokio dirbinio piešinys. Tai pasiturinčių arba aukštą socialinį statusą turinčių žmonių atributas. Neretai blusų gaudyklės gamintos iš brangių medžiagų (dramblio kaulo, sidabro arba kt.), tad, pavyzdžiui, damoms būdavo gana įprasta jas, kaip papuošalą, nešioti kaklo apvarose.

Medžiagą parengė Povilas Blaževičius, Heidi Luik
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra:
Brückmann F. E. Die Neu-erfundene Curieuse Floh-Falle, zu gäntzlicher Ausrottung der Flöhe, [s. l.], 1727; Halle, Saale, 2012, http://digitale.bibliothek.uni-halle.de/vd18/id/5795690 [žiūrėta 2018-01-08].
Busvine J. R. Insects, Hygiene and History, (ser. History: Bloomsbury Academic Collections), London, 2015.
Samariter R. „Stralsunder Flohfallen aus der Barockzeit“, in: Archäologische Berichte Mecklenburg-Vorpommern, Bd. 14, 2007, S. 212–217.
Samariter R. und Schäfer H. „Ein um 1760/65 verfüllter Holzschacht aus der Ossenreyerstraße 18 in Stralsund mit Produkten aus der ersten Periode der Stralsunder Fayencemanufaktur“, in: Archäologische Berichte Mecklenburg-Vorpommern, Bd. 14, 2007, S. 83–113. 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Rašalinė

Rašalinė

20251110

XV a. rašalines naudojo tik raštinga visuomenės dalis – tie, kurie turėjo mokėti rašyti dėl savo užimamų pareigybių: raštininkai, iždininkai ir kt. Remiantis archeologiniais duomenimis, žinoma, kad viena pagrindinių to laikotarpio raštininkų naudotų kanceliarijos priemonių – rašalinės. Jos buvo tekintos iš kaulo, drožtos iš rago, lietos iš metalo ar lipdytos, žiestos iš molio. Nuo XV a. rašalinės pradėtos gaminti taip, kad jas būtų patogu nešioti, – su dangteliais, neretai pritvirtintos prie diržo. Tai leido raštininkams būti mobiliems, keliauti ir dirbti ne vienoje vietoje. Dažniausiai naudotas juodas rašalas. Spalvotas rašalas (mėlynas, raudonas) – prabangesnis (jo ir gamyba buvo brangesnė), naudotas taupiau.
Tyrinėjant Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritoriją XV a. sluoksnyje rasta išskirtinės išvaizdos rašalinė. Ji pagaminta iš pilkos molio masės, lipdyta, dengta rusvai žalia glazūra, sveika. Rašalinė vandens paukščio pavidalo, su skyle nugaroje (rašalui laikyti), snapas ir uodega nulūžę. Ji dekoruota geometriniu ornamentu. Paprastos rašalinės pasižymėjo funkcionalumu, buvo mažai dekoruotos. Prabangesnės galėjo būti profiliuotos, puoštos įmantresnėmis figūrinėmis detalėmis. Rašalinių išvaizda neretai priklausė nuo savininko statuso – kuo aukštesnes pareigas ar statusą užėmė žmogus, tuo puošnesnė buvo ir jo rašalinė. 

 

Plačiau

Publikuota: 2018-01-22 Atnaujinta: 2018-02-07 10:01
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika