Blusų spąstai

Aktualu iki 2018-01-28

XVIII a.
Ožalas E., Montvilaitė E., Žvirblys A. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Pietų korpuso prieigų archeologiniai tyrimai į rytus nuo Valdovų rūmų (trasa III) 2004–2006 m., radinio inv. Nr. Ka-53.
Konservavo Deimantė Baubaitė (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)
Metalo sudėties tyrimus atliko Medeina Steponavičiūtė, tyrimo Nr. MT-2/1569 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)

Atliekant archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje surasta nemažai su asmens higiena susijusių artefaktų: šukų, skutimosi peiliukų, naktipuodžių, dantų šepetėlių, veidrodžių rėmelių ir kitų. 2004 m. tyrinėjant rūmų pietų korpuso prieigas, XVII a. pab. – XIX a. datuojamame kultūriniame sluoksnyje aptiktas unikalus radinys –blusų spąstai. Tekintas bei dekoruotas kaulinis dirbinėlis yra vos 7 cm ilgio ir apytiksliai 1 cm skersmens. Viename jo gale švino lydinio užsukamas dangtelis, o pusė cilindro formos tuščiavidurio dirbinio – su skylutėmis. Į tokių gaudyklių vidų būdavo įlašinami keli lašai kraujo ir įpilama kokio nors lipnaus skysčio – medaus, sirupo arba aliejaus, prie kurio ir prilipdavo blusos.

Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose gaudyklės paminėtos 1573 metais. XVIII a. pradžioje jos buvo itin populiarios, šiuo laikotarpiu buvo publikuotas tokio dirbinio piešinys. Tai pasiturinčių arba aukštą socialinį statusą turinčių žmonių atributas. Neretai blusų gaudyklės gamintos iš brangių medžiagų (dramblio kaulo, sidabro arba kt.), tad, pavyzdžiui, damoms būdavo gana įprasta jas, kaip papuošalą, nešioti kaklo apvarose.

Medžiagą parengė Povilas Blaževičius, Heidi Luik
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra:
Brückmann F. E. Die Neu-erfundene Curieuse Floh-Falle, zu gäntzlicher Ausrottung der Flöhe, [s. l.], 1727; Halle, Saale, 2012, http://digitale.bibliothek.uni-halle.de/vd18/id/5795690 [žiūrėta 2018-01-08].
Busvine J. R. Insects, Hygiene and History, (ser. History: Bloomsbury Academic Collections), London, 2015.
Samariter R. „Stralsunder Flohfallen aus der Barockzeit“, in: Archäologische Berichte Mecklenburg-Vorpommern, Bd. 14, 2007, S. 212–217.
Samariter R. und Schäfer H. „Ein um 1760/65 verfüllter Holzschacht aus der Ossenreyerstraße 18 in Stralsund mit Produkten aus der ersten Periode der Stralsunder Fayencemanufaktur“, in: Archäologische Berichte Mecklenburg-Vorpommern, Bd. 14, 2007, S. 83–113. 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Stiklinių apyrankių fragmentai

20250519

Stiklo masę išgauti išmokta II tūkstantmetyje prieš Kristų Egipte ir Artimuosiuose Rytuose. Stikliniams dirbiniams pagaminti reikėjo trijų pagrindinių komponentų – smėlio (silicio dioksido SiO₂), sodos (natrio karbonato Na₂CO₂) ir potašo (kalio karbonato K₂CO₃). Spalvą stiklui suteikdavo įvairių metalų (pavyzdžiui, švino, alavo ir kt.) oksidai. Iš stiklo masės gaminti ne tik indai, bet ir papuošalai. Labiausiai paplitę buvo įvairių spalvų, vienspalviai arba daugiaspalviai, stiklo karoliukai. Taip pat stiklinės apyrankės.
Tyrinėtojai pastebi, kad stiklinės apyrankės buvo paplitusios didelėje Europos dalyje ir būdingos tiek krikščioniškos, tiek pagoniškos, tiek ir musulmoniškos (pavyzdžiui, Pirėnų pusiasalyje) kultūros regionams. Šių dirbinių įvairovė buvo gana didelė. Apyrankių lankeliai – apvalaus, ovalaus, kvadratinio, pusapvalio skersinio pjūvio formos, lygūs, neornamentuoti, tordiruoti arba puošti spalvoto stiklo įvijomis.

 

 

Plačiau

Publikuota: 2018-01-22 Atnaujinta: 2018-02-07 10:01
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika