
XVIII–XIX a. (?)
Vario lydinys
Dydis 3,6 x 3 x 2 cm
Ožalas E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Šiaurinio korpuso ir rūmų vidinio kiemo tyrimai 2001 m., radinio Inv. Nr. 615
Konservavo Jurgita Kalėjienė, rest. prot. Nr. 557/14096 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)
2001 m. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje vykdant archeologinius tyrinėjimus rastas košerinis žymėjimo antspaudas. Antspaudas sveikas, aštuonkampis, su įrašu ir piramidės formos rankenėle, padarytas iš vario lydinio.
Išvertus iš hebrajų kalbos, kāšer reiškia „tinkamas“. Tai, kas tinkama ir kas draudžiama valgyti, nurodoma kašrute – maisto įstatymų kodekse. Kašrutą reikėtų suprasti ne tik kaip maisto gaminimo, vartojimo ir laikymo nurodymus, bet ir kaip vieną iš tinkamo gyvenimo būdo, susijusio su maisto kultūra, dalių.
Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje žydai asmeninius antspaudus naudojo vėlyvaisiais Viduramžiais ir ankstyvaisiais Naujaisiais laikais. Šaltiniuose minimas atvejis, kai 1627 m. žydų įgaliota taryba (Va’ad), kuri konsultuoja ir prižiūri žydų bendruomenės veiklą (košerinio maisto produktų gamybą ir pardavimą), išleido instrukciją žydų pieno produktų gamintojams antspauduoti kamarų duris, jei produktai laikomi atsargai, – žymėti jas asmeniniais antspaudais. Žymos judaizme turi ir religinę, net mistinę reikšmę.
Rastas antspaudas skirtas Pesacho šventei, daugiausia naudotas vynui ir miltams, iš kurių gaminamos macos, sertifikuoti, retkarčiais – ir kitiems produktams. Antspaudu tvirtinamas produkto autentiškumas, legalumas, galiojimo laikas. Pirmieji antspaudai buvo naudojami dar senovės Babilone, Egipte ir Kretoje.
Pesacho šventė, kuriai reikia išskirtinės ritualinės švaros, švenčiama visą savaitę, pradedant 15-ąja nisano diena. Ši šventė dar vadinama Pavasario švente, Mūsų laisvės laiku, Macos švente. Visi šie pavadinimai žymi skirtingus septynių dienų šventės aspektus. Išvertus iš hebrajų kalbos, pesach reiškia „praėjo pro šalį“ – tai primena Išėjimo knygoje aprašytą dešimtąją Egipto bausmę, kai buvo išžudyti naujagimiai, o pro žydų namus, pažymėtus avinėlio krauju, praėjo mirties angelas, bet jų gyventojų nepalietė. Kaip tik po šios bausmės faraonas skubiai sutiko žydų tautą išleisti iš Egipto. Toks šventės pavadinimas įsitvirtino dar ir todėl, kad šventyklos laikotarpiu šiam įvykiui atminti buvo aukojamas avinėlis, o aukos vardas buvo Pesach.
Visą Pesacho šventės laikotarpį negalima valgyti raugintos duonos arba raugo turinčių produktų, todėl pasiruošimas šventei prasideda nuo macų kepimo. Macos – plokšti neraugintos tešlos paplotėliai (iš čia ir dar vienas šventės pavadinimas). Reikalavimas septynias dienas valgyti macas paremtas Biblijos fragmentu – taip įprasminamas prisiminimas apie greitą (net duonos tešla nesuspėja iškilti) išėjimą iš Egipto.
Už apie šį antspaudą suteiktą informaciją dėkojame Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Judaikos skyriaus vadovei dr. Larisai Lempertienei
Medžiagą parengė Milda Samulionytė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Panaudota literatūra
Friedenberg D. M. Medieval Jewish Seals from Europe, Detroit, 1987.
„Kashrut: Jewish Dietary Laws“, in: Judaism 101, prieiga per internetą http://www.jewfaq.org/kashrut.htm [žiūrėta 2018-03-15].
Mazur J. „Jewish Seals in Late Medieval and Early Modern Poland“, in: Scripta Judaica Cracoviensa, 2009, Vol. 7, p. 45–55.
„Pesach“, in: Žydai Lietuvoje, 2008-01-23, prieiga per internetą http://www.zydai.lt/lt/content/viewitem/219/ [žiūrėta 2018-03-15].
Sliužinskė S. „Kašruto religinė filosofinė samprata arba kaip sudvasinti kasdienybę“, in: Tradicija ir dabartis, Nr. 8, 2013, p. 129–140.