Autorius Vytautas Korskis (Witold Korski, 1918–2003), Lenkija, 1980
Išleido Lenkijos archeologų ir numizmatų draugija
Pagamintas Varšuvos monetų kalykloje
Bronza, sidabras (?), kalyba
Skersmuo 70 mm
Įrašas averse – 1587 / SIGISMVN · III: D · G: POLONI: ET & SVECIAE: REX · / 1632
Įrašas reverse – OMNES FORTVNAE FLVCTVS CONSTANTIA FRANGIT, įrašas žemiau – PTAIN · 80 · SER · KRÓL · NR · 13
Inv. Nr. VR N-338
2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas
Medalyje pavaizduotas Žygimantas Vaza (1587/1588–1632) – Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius, Švedijos karalius (1592–1604), Švedijos karaliaus Jono III (Johann III) ir Žygimanto Augusto sesers Kotrynos Jogailaitės sūnus, Vazų dinastijos Abiejų Tautų Respublikoje pradininkas. Jis nerėmė Lietuvos partikuliarizmo, bet 1588 m. nenoromis patvirtino Trečiąjį Lietuvos Statutą. 1593 m. vedė Oną Habsburgaitę, po jos mirties 1602 m. – jos seserį Konstanciją, austrų erchercogo Karolio II (Karl II) dukteris. Nei Žygimantas Vaza, nei jo sūnus Vladislovas nenorėjo atsisakyti savo teisių į Švedijos sostą, įtraukė Abiejų Tautų Respubliką į karus su Švedija, jie truko iki pat 1660 m. Olivos taikos sudarymo. XVII a. pradžios karas su Maskvos valstybe dėl caro sosto baigėsi 1618 m. Deulino paliaubomis. 1621 m. laimėjus Chotyno mūšį sudaryta taikos sutartis su turkais. Nors pasiekė pergalių karuose su kaimynais, nuolatiniai konfliktai nualino valstybę ir išsekino iždą. Žygimantas Vaza vidaus politikoje siekė stiprinti katalikybę, akivaizdžiai palaikė katalikus – Lietuvoje rėmėsi katalikiška Nesvyžiaus Radvilų šaka. Tai privedė net prie kruvinų religinių riaušių. Taip pat stiprindamas valdovo statusą ir siekdamas absoliučios valdžios Žygimantas Vaza sulaukė stiprios opozicijos. 1596 m. jam valdant buvo sudaryta Lietuvos Brastos bažnytinė unija, davusi pradžią Unitų bažnyčiai. Tais pačiais metais po gaisro Krokuvos Vavelio karališkojoje pilyje Abiejų Tautų Respublikos valdovo pagrindinė rezidencija, o faktiškai ir Lenkijos sostinė jo iniciatyva buvo perkelta iš Krokuvos į Varšuvą, kur rinkosi bendri lenkų ir lietuvių seimai. Žygimantas Vaza ėmėsi perstatyti ir plėsti Varšuvos karališkąją pilį. Lietuvoje lankydavosi gana dažnai, buvo itališkojo baroko kultūros ir meno pradininkas Lenkijoje ir Lietuvoje. 1602 m. pasirūpino, kad jo giminaitis karalaitis Kazimieras būtų paskelbtas šventuoju. Po 1610 m. gaisro Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus perstatė Šiaurės Europos manierizmo stiliumi. 1611 m. Vilniuje surengė didelę Smolensko atgavimo šventę. Po 1624 m. pradėjo Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų rekonstrukciją ankstyvojo italų baroko stiliumi, tuo pat metu inicijuodamas Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčios statybas. Iš Vilniaus koordinavo savo politiką Šiaurės ir Rytų Europos kryptimis, čia priimdavo Šventojo Sosto, Toskanos Didžiosios Kunigaikštystės, Maskvos valstybės diplomatus. Domėjosi literatūra, menu, muzika, alchemija, pats bandė tapyti paveikslus, kurti auksakalystės dirbinius. Žygimantas Vaza įkūrė Vazų kapelą, 1628 m. jo iniciatyva pastatyta pirmoji opera Varšuvoje.
Medalio averso centre – valdovo, pasisukusio profiliu į dešinę pusę, portretas. Jis primena monetą, įdėtą į rombo formos rėmelius. Viršuje ir apačioje – 1587 ir 1632 m. datos. Iš visų keturių pusių valdovo portretą supa herbai (iš kairės į dešinę): kairėje – Lenkijos Karalystės Erelis, dešinėje – mažasis Švedijos herbas su trimis karūnomis, apačioje kairėje pusėje – Folkungų Liūtas, o dešinėje – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vytis. Medalio reverso centre pavaizduota Žygimanto Vazos kolona, pastatyta 1644 m. Varšuvos karališkosios pilies aikštėje. Kairėje kolonos pusėje – Poseidonas, o dešinėje – Atėnė. Medalio reverso viršuje aplink Žygimanto Vazos skulptūrą pavaizduoti Lenkijos Karalystės, mažasis Švedijos, Rusijos herbai bei kovas su turkais simbolizuojantis mėnulio pjautuvas.
Kūrinio gamybą inicijavo Lenkijos archeologų ir numizmatų draugija – mokslinė kultūrinė asociacija, vienijanti Lenkijos numizmatikos, medalistikos ir filatelijos kolekcininkus. Aptariamas medalis yra Karališkosios medalių serijos dalis. Kūrinys nukaldintas pagal garsaus lenkų architekto, medalininko, skulptoriaus ir dėstytojo Vytauto Korskio (Witold Korski, 1918–2003) projektą.
Medžiagą parengė Toma Zarankaitė-Margienė
Fotografas Mindaugas Kaminskas
Panaudota literatūra
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų ir didikų portretai iš Ukrainos muziejų / Portraits of the Rulers and Magnates of the Grand Duchy of Lithuania from Museums in Ukraine / Портрети Великих князів і вельмoж Великого Князівства Литовського із українських музеїв, sudarytojai / compilers / упорядники V. Dolinskas, B. Verbiejūtė, Vilnius, 2012, p. 110–111.
