Aktualu iki 2018-04-29

XIV–XV a.
Vario lydinys
Išlikęs rakto ilgis 5,4 cm
Ožalas E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Pietų, rytų ir vakarų korpusų prieigų 2002 m. archeologinių tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. M 497.
Konservavo Rima Niunkienė, rest. prot. Nr. 92/1528 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)

Pirmosios spynos ir raktai Lietuvoje žinomi nuo X–XII amžiaus. Tai geležinės pakabinamosios (cilindrinės) spynos ir jų raktai.

XIII–XIV a. išpopuliarėja ir kitokie raktai, dažniausiai lieti iš vario lydinio, puošti geometrinio ornamento motyvu. Jų rasta piliakalniuose, degintiniuose ir griautiniuose kapinynuose (dažniausiai moterų ir vaikų (mergaičių) kapuose). Paprotys dėti raktus į kapus buvo paplitęs ir kitose Europos šalyse.

Vilniuje tokių raktų rasta trijuose turtinguose XIV a. Bokšto g. ir Verkių senkapių kapuose: po du jie buvo įdėti į mergaičių ir moters kapus.

Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje archeologai taip pat aptiko kelių tokių raktų fragmentus. Vienas iš jų išlikęs nevisas, trūksta viršutinės dalies. Apatinėje rakto dalyje – kryžinė išpjova, dvi nesimetriškos duobutės, o kraštas papuoštas įkartėlėmis. Raktas pagal analogijas artimiausias Kernavės piliakalnio, vadinamo Aukuro kalnu, Kriveikiškio kapinyno, Obelių ir Verkių senkapiuose rastiems raktams. Tokie raktai naudoti iki XV a. pradžios.

Kalbant apie jų paskirtį, išsiskiria kelios mokslininkų nuomonės. Vieni tyrėjai mano, kad tai tik simbolinę reikšmę turinčios tikrų raktų kopijos, ir tokius dirbinius vadina simboliniais. Kiti mokslininkai teigia, kad šie raktai buvę skirti nesudėtingo mechanizmo (plokščioms) spynoms rakinti, nors tokių raktų spynų neaptikta.

Medžiagą parengė Rasa Valatkevičienė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra
Jonaitis R. „Civitas Rutenica“ Vilniuje XIII–XV a. archeologijos duomenimis. Daktaro disertacija, Klaipėda, 2013.
Petrauskas G. Laidosena Viduramžių Lietuvoje: mirusiųjų deginimo paprotys. Daktaro disertacija, Vilnius, 2017.
Skučienė A., Steponavičienė D. „Spynos ir raktai“, in: Vilniaus Žemutinės pilies rūmai (1994–1995 metų tyrimai), ats. red. V. Urbanavičius, Vilnius, 1999, p. 107–115.
Svetikas E. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės christianizacija XIV a. pab. – XV a., t. 1: Archeologiniai radiniai su krikščioniškais simboliais, Vilnius, 2009.
Vėlius G. Kernavės miesto bendruomenė XIII–XIV amžiuje. Monografija, Vilnius, 2005.
Vėlius G. „Turto simboliai – raktai ir spynos“, in: Orbis Lituaniae, http://m.ldkistorija.lt/index.php/istoriniai-faktai/turto-simboliai-raktai-ir-spynos/1296 [žiūrėta 2017-04-16].
Žukovskis R. „Senkapis Verkių dvaro sodybos teritorijoje“, in: Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2008 metais, Vilnius, 2009, p. 171–180, pav. 8.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Adatos

20240916

Seniausios adatos – kaulinės, naudotos nuo Akmens amžiaus (taip pat ir Viduramžiais). Metalinės adatos gamintos nuo Bronzos amžiaus.
Adatų archeologai randa tiek gyvenamosiose vietovėse, tiek moterų, vaikų, vyrų kapuose. Tradicija įdėti adatas ir adatines laidojant buvo žinoma ir kitur, pavyzdžiui, Skandinavijoje. Ji išsilaikė iki pat XX a. pradžios. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriniuose šaltiniuose taip pat užfiksuotas paprotys įdėti adatų ir siūlų laidojant moteris.

Plačiau

Publikuota: 2018-04-23 Atnaujinta: 2018-04-18 11:32
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika