Luji de Silvestro (Louis de Silvestre, 1675–1760) (?) aplinkos dailininkas, XVIII a. II p.
Drobė, aliejus
Matmenys: 83,5 x 63 cm
Inv. Nr. VR-998
2015 m. įsigyta iš UAB Dailės galerijos „Klasika“
Frydrichas Augustas II (1696–1763) buvo vienintelis Augusto Stipriojo (1670–1733) ir Kristinos Eberhardinos iš Brandenburgo-Bairoito (Christiane Eberhardine von Brandenburg-Bayreuth, 1671–1727) sūnus. 1733 m. parėmus Rusijai ir Austrijai išrinktas Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Tapęs Abiejų Tautų Respublikos valdovu, pasivadino Augustu III. Retai lankydavosi Respublikoje, daugiau laiko leisdavo Saksonijoje. Mažai domėjosi politika, todėl valstybės valdymo reikalus patikėjo savo favoritams. Rūpinosi menu, buvo meno mecenatas, kaupė kolekcijas.
Per netrumpą Augusto III Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdymo laikotarpį nuolat kildavo nesutarimų tarp didikų, įsivyravo liberum veto (ši teisė sužlugdė beveik visus seimus), kilo Septynerių metų karas (1756–1763), per kurį stipriai nukentėjo Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, karo negandos neaplenkė ir valdovo gimtosios Saksonijos.
Portretas greičiausiai nutapytas Luji de Silvestro (Louis de Silvestre, 1675–1760) aplinkoje dirbusio dailininko. Dviem Saksonijos valdovams (Augustui II, o vėliau jo sūnui Augustui III) dirbęs dailininkas tapė šių valdovų, jų aplinkos didikų ir jų artimųjų portretus. Prancūzų tapytojas Dresdeno dvare dirbo 1716–1748 metais. Dar prieš atvykdamas į Dresdeną, Prancūzijoje buvo sulaukęs pripažinimo, 1706 m. tapo Karališkosios tapybos ir skulptūros akademijos (Académie royale de peinture et de sculpture) profesoriumi. 1714–1715 m. keliaudamas po Prancūziją Saksonijos princas Frydrichas Augustas II, būsimasis Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis, taip pat girdėjo apie dailininko šlovę ir lankėsi jo dirbtuvėje. Netrukus 1715 m. L. de Silvestras pasirašė sutartį su Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Augustu II eiti Saksonijos vyriausiojo tapytojo pareigas. 1727 m. jis paskirtas Dresdeno karališkosios tapybos akademijos (Hochschule für Bildende Künste Dresden) direktoriumi. Dailininko kūrybinį palikimą sudaro ne tik portretai, jis nutapė daug paveikslų, vaizduojančių alegorines ir mitologines scenas. Savo darbus taip pasirašydavo: Peint par Silvestre à Dresde. Dauguma Dresdene saugomų dailininko sukurtų paveikslų turi šį įrašą. Palikęs Dresdeną ir sugrįžęs į Prancūziją 1748–1752 m. laikotarpiu tapytojas ėjo rektoriaus pareigas Karališkojoje tapybos ir skulptūros akademijoje.
L. de Silvestro sukurtus portretus dažnai reprodukuodavo kiti dailininkai, jie paprastai šiek tiek pakeisdavo kūrinių kompoziciją. Veikiausiai taip nutiko ir Valdovų rūmų muziejaus turimo portreto atveju. Tačiau portrete atsispindi L. de Silvestro kūriniams būdingas stilius.
Portrete Augustas III vaizduojamas su šarvais (pagal vakarietiškąją tradiciją). Galvą puošia baltų plaukų perukas, dar žinomas kaip à la lion. Per dešinį petį perjuosta tėvo Augusto Stipriojo įsteigto Baltojo erelio ordino žydra juosta, gaminta iš muaro audinio, ant mantijos kairėje krūtinės pusėje prisegta to paties ordino žvaigždė. Ant krūtinės kabo Aukso Vilnos ordinas, kuriuo jis buvo apdovanotas 1722 metais.
Portretas publikuotas
Eksponatai. 2009–2015 m. dovanotos ir įsigytos vertybės, sudarytojai D. Avižinis, R. Lelekauskaitė, Vilnius, 2016, p. 48, poz. II.8.
Medžiagą parengė Rita Lelekauskaitė
Fotografas Mindaugas Kaminskas
Panaudota literatūra
Louis de Silvestre, 1676–1760. Francuski malarz dworu Augusta II i Augusta III. Obrazy ze zbiorów polskich, 28 czerwca–30 września, Warszawa, 1997, p. 15–20.
Sliesoriūnas F. „Augustas III“, in: Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. XXI, Vilnius, 2002, p. 207.
Staszewski J. „August III Wettyn“, in: Królowie elekcyjni. Leksykon biograficzny, Kraków, 1997, p. 185–208.
