Povilo Jono Sapiegos portretas

Aktualu iki 2018-05-13

Cezaris Laurencijus (Cesare Laurentio), iš Galeaco Gvaldo Priorato (Galeazzo Gualdo Priorato, 1606–1678) knygos Historia di Leopoldo Cesare, t. 2, Viena, 1670, p. 140–141
Popierius, vario raižinys
Įrašas – Sapietta Generale de Polacchi, apačioje – Cesare Laurentio Fece
Inv. Nr. VR-1066
2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)

Grafikos darbe pavaizduotas Povilas Jonas Sapiega (1609–1665) – vienos garsiausių ir įtakingiausių XVII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminių atstovas, Jono Petro Sapiegos ir Sofijos Vaiher sūnus. 1635 m. jis buvo priimtas į valdovo dvarą, 1638 m. tapo Lietuvos didžiuoju stovyklininku, 1645 m. – Lietuvos didžiuoju pastalininkiu, 1646–1656 m. – Vitebsko vaivada, 1656–1665 m. – Lietuvos didžiuoju etmonu ir Vilniaus vaivada. Povilas Jonas Sapiega užėmė svarbiausias Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pareigybes, tad galėjo pasižymėti dalyvaudamas valstybinėje bei politinėje veiklose. Jis 1631 m. baigė Brunsbergo jėzuitų kolegiją, o karinės patirties įgijo 1633 m. prie Smolensko. 1651 m. dalyvavo Lietuvos Brastos mūšyje su Zaporožės kazokais, o Tvano laikotarpiu išlaisvino Liublino miestą nuo švedų karių, dalyvavo Varšuvos apgultyje ir užėmė Tykociną. Švedams įsiveržus į Abiejų Tautų Respubliką, liko ištikimas valdovui Jonui Kazimierui Vazai. 1649 m. tapo Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo maršalka. Nerėmė 1655 m. Kėdainių sutarties su Švedija.

Povilą Joną Sapiegą ne visada lydėjo karinė sėkmė. 1659 m. patyrė pralaimėjimą prie Chmelniko. Konfliktavo su didikų Pacų gimine ir Vilniaus vaivada ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiuoju etmonu Jonušu Radvila bei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lauko etmonu Vincentu Gosievskiu. 1656 m. mirus antros eilės pusbroliui Kazimierui Leonui Sapiegai paveldėjo Ružanų, Liachavičų valdas. Paveldėtą didelį turtą naudojo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenei samdyti.

Grafikos darbe Povilas Jonas Sapiega pavaizduotas pasisukęs šonu, su prabangiu sarmatiško stiliaus kostiumu ir kepure, dešinėje rankoje laikantis ginklą. Portretą įrėminantis ovalas dekoruotas laurų (?) lapų ornamentu, o keturiuose paveikslo kampuose matyti gėlių ir vaisių motyvai. Įrašas portreto apačioje: Sapietta Generale de Polacchi.

Medžiagą parengė Toma Zarankaitė-Margienė
Fotografas Mindaugas Kaminskas

Panaudota literatūra
Matulevičius A., Tyla A. „Sapiega Povilas Jonas“, in: Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. 21, vyr. redaktorius A. Račis, Vilnius, 2012, p. 126.
Rachuba A. „Paweł Jan Sapieha H. Lis“, in: Internetowy polski słownik biograficzny, 1994, http://www.ipsb.nina.gov.pl/a/biografia/pawel-jan-sapieha-h-lis [žiūrėta 2017-08-24].

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Varpelis

20240617

Nedidelis iš vario lydinio nulietas varpelis yra dekoruotas įvairiomis figūromis ir augaliniais ornamentais. Jo apačioje matomas įrašas lotynų kalba NOMEN DOMINI BENEDICTUM SIT (liet. „Tebūnie palaimintas Viešpaties vardas“). Viršuje esanti rankenėlė puošta stovinčių berniukų atvaizdais.

Plačiau

Publikuota: 2018-05-07 Atnaujinta: 2018-05-04 14:50
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika