Medalis, skirtas Klaipėdos sukilimo 5-osioms metinėms

Aktualu iki 2018-05-20

Autorius Petras Rimša (1881–1961), Lietuva (?), 1928
Išleido Lietuvos šaulių sąjunga
Bronza, kalyba
Ø 35,5 mm
Įrašas averse – KAS MŪSŲ – KOVA ĮGYSIM / I 9 / KLAIPĖDA / 1923, apačioje – LŠS
Įrašas reverse – KAS IŠKOVOTA – MYLĖT MOKĖSIM / I 19 / KLAIPĖDA / 1923
Inv. Nr. VR N-302
2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

Medalis išleistas Klaipėdos sukilimo 5-ųjų metinių proga. Klaipėdos sukilimas vyko 1923 m. sausio 10–15 d. Klaipėdos krašte prieš prancūzų valdymą. 1923 m. sausio 19 d. paskelbta deklaracija apie Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos.

Medalio averse matyti du kariai su ginklais, jie pakėlę rankas virš centrinės kompozicijos. Pastaroji beveik identiškai (veidrodiniu principu) pasikartoja ir reverse. Klaipėdos sukilimas – Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos karinė akcija. Todėl medalyje yra ne tik patriotinių, bet ir karinių simbolių. Centre vaizduojama lietuvaitė, teikianti dovaną ant žirgo sėdinčiam kariui. Fone matyti švyturys ir Klaipėdos senamiesčio stogai. Virš jaunuolių rankų vaizduojamas dvigubas kryžius, buvęs ypač populiarus XX a. pirmoje pusėje, kai susikūrė nepriklausoma Lietuvos valstybė. Šį kryžių, kaip skiriamąjį ženklą, ėmė naudoti Lietuvos kariuomenė, aviacija, kitos valstybės institucijos. Juo būdavo puošiami Lietuvos ordinai ir medaliai, pareiginiai ženklai, šis kryžius būdavo daugelio visuomeninių draugijų ir organizacijų atributas. Medalyje dvigubas kryžius pavaizduotas ant saulės – šviesos ir gėrio simbolio. Jaunuolių laikomi ginklai pridengia herbus: kairėje pusėje – Vytį, o dešinėje – Klaipėdos miesto herbą. Medalio apačioje ryškus rūtų motyvas ir kalavijas – galios ir jėgos simbolis.

Reverse taip pat matoma sudėtinga figūrinė bei simbolinė kompozicija. Kairėje pusėje vaizduojama tautinį kostiumą dėvinti mergina, o dešinėje – tautinį kostiumą vilkintis vaikinas. Pastarieji laiko iškėlę ir sunėrę rankas virš centrinės medalio kompozicijos, identiškos averso vaizduliui. Medalio apačioje matyti kalavijas su spinduliais ir įrašas, o kairėje ir dešinėje pusėse vaizduojami patriotiniai ir marinistiniai simboliai – žemės ūkio padargai ir buriniai laivai, rūtos.

Medalio autorius Petras Rimša (1881–1961) yra garsus lietuvių skulptorius, medalininkas, grafikas. Žinomiausias kaip patriotinės simbolikos skulptūrų – „Artojas“ (1907), „Lietuvos mokykla 1864–1904“, „Skausmas“ (1916) – autorius. 1923 m. jis pradėjo kurti medalius. Aptariamas eksponatas yra vienas iš anksčiausiai P. Rimšos sukurtų medalių. Kompozicijoje simboliai išdėstyti radialiniu būdu.

Medžiagą parengė Toma Zarankaitė-Margienė
Fotografas Mindaugas Kaminskas

Panaudota literatūra
„Klaipėdos krašto sukilimas“, in: Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. 10, vyr. redaktorius A. Račis, Vilnius, 2006, p. 213–214.

Lietuvos heraldika, d. 1, sudarė ir parengė E. Rimša, Vilnius, 1998.
Lietuvos heraldika, parengė E. Rimša, Vilnius, 2008.
Rimša E. Heraldika. Iš praeities į dabartį, Vilnius, 2004, p. 72.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Kirvis

20250217

Atliekant archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies ir vėliau Valdovų rūmų teritorijoje aptikta įvairių tipų kirvių iš skirtingų laikotarpių. Iki šiol mokslininkų diskusijos dėl tam tikrų kirvių tipų paskirties išlieka aktyvios ir nevienareikšmės. Tyrėjai nesutaria, kiek iš šių kirvių buvo pritaikyti kasdieniams darbams, o kiek jų buvo naudojami kaip ginklai mūšyje. Tik atidžiai išnagrinėjus kiekvieno kirvio konstrukciją, svorį, dydį bei kitus techninius duomenis, galima gana aiškiai atskirti kirvius, kurie buvo skirti tik darbui, nuo sukurtų kovai. Taip pat negalima atmesti galimybės, kad kai kurie kirviai buvo universalūs – jie galėjo tarnauti tiek kaip darbo įrankiai, tiek ir kaip ginklai.

 

Plačiau

Publikuota: 2018-05-14 Atnaujinta: 2018-05-13 12:55
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika