Dailininkas Piteris Šenkas (Pieter Schenck, 1670–1713), Amsterdamas, 1690–1700
Signatūra – „Schenck fecit et Exc: Amstelodami Cum Privil:“, „J. Norel.“
Popierius, vario raižinys; 18 x 12,8 cm
Įrašas viršuje – Vir fortis rebus in arctis noscitur
Įrašas apačioje – Joannes. III. D. G. Rex Poloniae &. / Dit is den Helt, die Jong by Mavors lag ter scholen. / De derde van dien naam: zyn Majesteit van Polen. / Die als Alcides pronkt met dappere oorlogsdaan. / Wiens Zabel scherp van sné den vyant heeft weerstaan. / Vraagt’t Wenen, wenende benaút, om’t hert benepen, Hoe dere Vorst de Turk van daar by’t hair quam slepen.
Inv. Nr. VR-1051
2017 m. padovanojo Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł) (Lenkija)
Grafikos darbe pavaizduotas Jonas Sobieskis – Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1674–1696), Krokuvos kašteliono Jokūbo Sobieskio sūnus. Studijavo Krokuvos akademijoje, 1646–1647 m. keliavo po Europą, mokėsi karybos meno, studijavo literatūrą ir kalbas. Dalyvavo karuose su Ukrainos kazokų sukilėliais, Turkija, Švedija ir Rusija. Rėmė didikų pastangas išrinkti naują Abiejų Tautų Respublikos sosto įpėdinį prancūzą dar gyvam esant valdovui Jonui Kazimierui Vazai. Už tai Liudvikas XIV jam dosniai atsilygino. 1665 m. vedė Respublikos valdovės Liudvikos Marijos Gonzagos de Nevers (Louise Marie Gonzaga de Nevers, 1611–1667) dvariškę prancūzę Mariją Kazimierą d’Arkjen (Marie Casimire d’Arquien, 1641–1716). 1656 m. Jonui Sobieskiui buvo paskirtos Lenkijos didžiojo vėliavininko pareigos, nuo 1665 m. jis buvo Lenkijos didysis maršalka, nuo 1666 m. – lauko etmonas, nuo 1668 m. – Lenkijos didysis etmonas. Vieną svarbiausių pergalių pasiekė 1673 m. – jo vadovaujama Respublikos kariuomenė nugalėjo turkus Chotyno mūšyje. Po Mykolo Kaributo Višnioveckio mirties 1674 m. buvo išrinktas Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Kitą svarbią pergalę prieš turkus pasiekė Austrijos ir Turkijos kare – Jono Sobieskio vadovaujama Respublikos kariuomenė 1683 m. Vienos mūšyje sumušė turkus. Po šios pergalės valdovas užsitarnavo krikščionių pasaulio gelbėtojo vardą. Jono Sobieskio pastangomis stiprinta krašto gynyba, norėta įvesti paveldimą monarchiją. Su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste ir joje dominuojančia Pacų gimine santykiai buvo prasti, valdovas čia lankydavosi tik per Gardino seimų sesijas. Buvo meno ir kultūros globėjas bei mecenatas.
Piteris Šenkas (Pieter Schenck, 1660–1711) – vokiečių dailininkas, kūrė žemėlapius, grafikos portretus ir užsiėmė leidyba. 1675 m. persikėlė į Amsterdamą, ten mokėsi pas olandų grafiką Gerardą Valką (Gerard Valck, 1652–1726), jis išmokė vienos tapybiškiausių grafikos technikų – mecotinto.
Jono Sobieskio biustinis atvaizdas įkomponuotas apskritime pilkame fone. Valdovas pavaizduotas šiek tiek pasisukęs į dešinę, žvilgsnį nukreipęs į žiūrovą, trumpais plaukais, vešliais ūsais, vilkintis šarvus. Juos dengia kailiu pamušta mantija, priekyje susegta ovalia sagtele. Priekinė šarvų dalis primena žvynelius, įstrižai nuo dešinio peties per krūtinę eina juosta. Šarvai ant dešinio peties – juostelių pavidalo, jų galuose matyti ereliai, galvas pasukę į kairę pusę.
Grafikos darbas sukurtas pagal Izaako Saalos (Izaak Saala) medžio raižinį, kurį jis atliko greičiausiai pagal Danieliaus Šulco (Daniel Schultz) tapybos darbą. Pats grafikos darbas greičiausiai padarytas Bavarijos kurfiursto Maksimiliano II (Maximilian II, 1662–1726) užsakymu, 1695 m. sutuoktuvių su Terese Kunegunda Sobieskyte (1676–1730), Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jono Sobieskio dukterimi, proga.
Medžiagą parengė Rita Lelekauskaitė
Fotografas Mindaugas Kaminskas
Darbas publikuotas
Lelekauskaitė R. „Jono Sobieskio portretas“, in: Eksponatai. 2016–2017 m. dovanotos ir įsigytos vertybės. Parodos katalogas / Exhibits. Treasures Donated and Acquired in 2016–2017. Exhibition catalogue, sud. / comp. D. Avižinis, T. Zarankaitė-Margienė, Vilnius, 2017, p. 54–55, kat. Nr. II. 14.
Panaudota literatūra
Bryan M. Bryan’s Dictionary of Painters and Engravers, vol. 5, London, 1919, p. 36.
„Jan III Sobieski“, in: Polski słownik biograficzny, t. 10/3, z. 46, Wrocław, Warszawa, Kraków, 1963, s. 413–422.
Kanas N. Star Maps. History, Artistry, and Cartography, New York, 2012, p. 169–170.
Lelekauskaitė R. „Jono Sobieskio portretas“, in: Eksponatai. 2009–2015 m. dovanotos ir įsigytos vertybės. Parodos katalogas / Exhibits. Treasures Donated and Acquired in 2009–2015. Exhibition catalogue, sud. D. Avižinis, R. Lelekauskaitė, Vilnius, 2016, p. 114–115, kat. Nr. III. 18.
Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.). Enciklopedinis žinynas, sud. V. Spečiūnas, Vilnius, 2004, p. 141–142.
Matulevičius A., Tyla A. „Sobieskis Jonas“, in: Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. XXII, Vilnius, 2012, p. 178–179.
Widacka H. Lew Lechistanu, Warszawa, 2010, s. 82–83, poz. 25
