Augusto Stipriojo portretas

Aktualu iki 2018-07-22

Luji de Silvestro (Louis de Silvestre, 1675–1760) dirbtuvės, Dresdenas (?), XVIII a. I p.
Drobė, aliejus
82 x 64 cm
Inv. Nr. VR-1024
2016 m. eksponatą padėjo įsigyti kolekcininkas Vilius Kavaliauskas

Tapybos darbe pavaizduotas Augustas Stiprusis – Saksonijos kunigaikštis ir Šventosios Romos imperijos kurfiurstas Frydrichas Augustas I (nuo 1694), Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1697–1706, 1709–1733). Tapęs Abiejų Tautų Respublikos valdovu, jis pasivadino Augustu II, dėl didelės fizinės jėgos buvo pramintas Stipriuoju. Jo valdymo laikotarpiu sklido legenda, neva valdovas plikomis rankomis galėjo sulaužyti pasagą. Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio sostą gavo remiamas Rusijos, Austrijos ir Prūsijos. Vienas Augusto Stipriojo tikslų buvo Lietuvoje ir Lenkijoje įtvirtinti absoliutinės monarchijos principą (jis tuo metu galiojo Saksonijoje), tačiau jam nepavyko to padaryti. Abiejų Tautų Respubliką jis įtraukė į karą su Švedija. 1700 m., įsiveržęs į Vidžemę ir Rygą, pradėjo Didįjį Šiaurės karą (1700–1721). 1704 m. Švedijos šalininkų pašalintas iš sosto, o pats jo atsisakė 1706 metais. Seimas nauju Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu išrinko Stanislovą Leščinskį. Rusijos padedamas Augustas Stiprusis 1709 m. buvo grąžintas į Abiejų Tautų Respublikos valdovo sostą. Augusto Stipriojo valdymo laikotarpiu stipriai smuko Lenkijos ir Lietuvos karinė galia, ūkis, dėl maro ir karų labai sumažėjo gyventojų skaičius, į politinį gyvenimą vis labiau ėmė kištis Rusija, Prūsija ir Austrija. Monarchas kur kas daugiau nuveikė Saksonijos labui: pasistatydino prabangius rūmus, buvo dosnus menininkų mecenatas.

Tapybos darbe Augustas Stiprusis vaizduojamas su baltu peruku, šarvais bei mėlynos spalvos apsiaustu, dekoruotu šermuonėlių kailiu. Ant apsiausto pritvirtinta Baltojo Erelio ordino žvaigždė. Šį apdovanojimą 1705 m. lapkričio 1 d. įsteigė pats Augustas Stiprusis. Valdovui per petį perjuostas melsvas Baltojo Erelio ordino kaspinas, o krūtinę puošia ant raudonos juostos pakabintas Aukso Vilnos ordino kavalieriaus ženklas.

Portretas publikuotas
Eksponatai. 2016–2017 m. dovanotos ir įsigytos vertybės. Parodos katalogas / Exhibits. Treasures Donated and Acquired in 2016–2017. Exhibition catalogue, sudarytojai / compilers D. Avižinis, T. Zarankaitė-Margienė, Vilnius, 2017, p. 22–23, poz. I. 2.

Medžiagą parengė Dalius Avižinis, Rita Lelekauskaitė
Fotografas Mindaugas Kaminskas

Panaudota literatūra
Eksponatai. 2009–2015 m. dovanotos ir įsigytos vertybės. Parodos katalogas / Exhibits. Treasures Donated and Acquired in 2009–2015. Exhibition catalogue, sudarytojai / compilers D. Avižinis, R. Lelekauskaitė, Vilnius, 2016, p. 116.
Feldman J. „August II Mocny“, in: Polski słownik biograficzny, t. 1, z. 1, Kraków, 1935, s. 179–183.
Sliesoriūnas F. „Augustas II“, in: Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. 2, vyr. redaktorius A. Račis, Vilnius, 2002, p. 206–207.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Stiklinių apyrankių fragmentai

20250519

Stiklo masę išgauti išmokta II tūkstantmetyje prieš Kristų Egipte ir Artimuosiuose Rytuose. Stikliniams dirbiniams pagaminti reikėjo trijų pagrindinių komponentų – smėlio (silicio dioksido SiO₂), sodos (natrio karbonato Na₂CO₂) ir potašo (kalio karbonato K₂CO₃). Spalvą stiklui suteikdavo įvairių metalų (pavyzdžiui, švino, alavo ir kt.) oksidai. Iš stiklo masės gaminti ne tik indai, bet ir papuošalai. Labiausiai paplitę buvo įvairių spalvų, vienspalviai arba daugiaspalviai, stiklo karoliukai. Taip pat stiklinės apyrankės.
Tyrinėtojai pastebi, kad stiklinės apyrankės buvo paplitusios didelėje Europos dalyje ir būdingos tiek krikščioniškos, tiek pagoniškos, tiek ir musulmoniškos (pavyzdžiui, Pirėnų pusiasalyje) kultūros regionams. Šių dirbinių įvairovė buvo gana didelė. Apyrankių lankeliai – apvalaus, ovalaus, kvadratinio, pusapvalio skersinio pjūvio formos, lygūs, neornamentuoti, tordiruoti arba puošti spalvoto stiklo įvijomis.

 

 

Plačiau

Publikuota: 2018-07-16 Atnaujinta: 2018-07-13 11:56
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika