Iš leidinio Berliner Kalender auf das Germein Jahr 1835. Mit Kupfern. Herausgegeren von der Koni: Preuss: Kalender Deputation, Berlynas (?), 1835
Popierius, vario raižinys
Įrašas apačioje – Boguslav Radziwill / Herzog zu Birse, Dubinky, Sluzko und Kopyl
Inv. Nr. VR-1028
2017 m. padovanojo dr. Juozapas Blažiūnas
Grafikos darbe pavaizduotas Boguslavas Radvila (1620–1669) – kunigaikštis, Vilniaus kašteliono Jonušo Radvilos († 1620) ir Elžbietos Sofijos, Brandenburgo markgrafo ir Šventosios Romos imperijos kurfiursto Johano Georgo Hohencolerno (Johann Georg von Hohenzollern) dukters, sūnus. Netekęs tėvo, buvo globojamas dėdės, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo etmono ir Vilniaus vaivados kunigaikščio Kristupo Radvilos. Kartu su pusbroliu Jonušu Radvila Kėdainiuose mokėsi daugiausia karinių dalykų, taip pat dalyvavo karo su švedais Livonijoje kampanijoje, mokslus tęsė Vilniuje, Groningene, Utrechte, Paryžiuje, Londone. Boguslavas Radvila – Reformacijos šalininkas, Lietuvos evangelikų reformatų globėjas. 1638–1646 m. buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vėliavininkas, nuo 1646 m. – arklidininkas, 1654 m. nominuotas Polocko vaivada, bet šio urėdo nepriėmė, nes tuo metu prasidėjo Maskvos intervencija į Lietuvą, Polockas buvo užimtas rusų dalinių. Boguslavas Radvila nuo 1648 m. dalyvavo malšinant kazokų maištą, buvo paskirtas Abiejų Tautų Respublikos valdovo Jono Kazimiero Vazos gvardijos generolu. Kartu su pusbroliu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiuoju etmonu ir Vilniaus vaivada kunigaikščiu Jonušu Radvila 1654–1655 m. bandė organizuoti pasipriešinimą Maskvos ir Švedijos intervencijai. Priešų kariuomenėms okupavus beveik visą Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, ieškojo išeities iš sudėtingos situacijos. Todėl kartu su pusbroliu Jonušu Radvila perėjo į Švedijos karaliaus Karolio Gustavo pusę, inicijavo vadinamosios Kėdainių unijos, nutraukusios Lietuvos valstybinius ryšius su Lenkija ir susiejusios ją analogiškais saitais su Švedija, pasirašymą, tikėdamasis švedų pagalbos kovoje su Maskva. Kaip susitarimo su Švedija šalininkas, mirus pusbroliui Jonušui Radvilai ir karui krypstant Respublikos valdovo Jono Kazimiero Vazos ir jo šalininkų naudai, buvo priverstas pasitraukti į Prūsiją ir dalyvauti švedų bei prūsų dalinių kariniuose veiksmuose prieš Respublikos kariuomenę.
Karo pabaigoje Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jono Kazimiero Vazos buvo amnestuotas, bet nuo 1656 m. tarnavo pas savo giminaitį Brandenburgo kurfiurstą Frydrichą Vilhelmą (Friedrich Wilhelm) ir nebuvo lojalus Respublikai bei jos valdovui. Po metų paskirtas Prūsijos kunigaikštystės vietininku, arba faktiniu valdytoju (Statthalter), dalyvavo kariniuose veiksmuose jau prieš švedus. Tačiau Boguslavas Radvila nenusišalino nuo Respublikos valstybinio gyvenimo, dažnai lankydavosi Lietuvoje. 1661 m. pabaigoje su beveik 1 tūkst. asmeninės kariuomenės raitelių rengėsi Vilniaus pilių ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų išvadavimo iš apgultos Maskvos kariuomenės įgulos operacijai, rengė šturmo planus ir organizavo pavykusį rusų dalinio gąsdinimo inscenizavimą, šis privedė prie maskvėnų kapituliacijos ir jų vado kunigaikščio Danilos Mišeckio nukirsdinimo. 1665 m. vedęs Jonušo Radvilos dukterį Oną Mariją savo rankose sutelkė visas Radvilų giminės Biržų ir Dubingių kunigaikščių valdas bei turtus. Tapo vienu iš turtingiausių visos Respublikos didikų, pretendavo į Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio sostą po Jono Kazimiero Vazos abdikacijos 1668 metais. Mėgo prabangą, jam priklausiusioje Vilniaus rezidencijoje 1636 m. netgi buvo apsistojęs Ispanijos karaliaus pasiuntinys grafas Chuanas de Solrė (Juan de Solre). 1666 m. parašė knygą „Autobiografija“, ji išleista 1840 metais. Boguslavas Radvila buvo paskutinis Biržų ir Dubingių šakos vyriškosios linijos atstovas. Su žmona Ona Marija susilaukė dukters Liudvikos Karolinos, ši netrukus neteko abiejų tėvų ir buvo globojama giminaičių Hohencolernų bei Radvilų.
Grafikos darbe Boguslavas Radvila pavaizduotas pasisukęs į dešinę pusę, su ilgais garbanotais, ant pečių krintančiais plaukais. Kunigaikštis apsirengęs puošniu ir brangiu priekyje susagstomu drabužiu, gausiai papuoštu gėlių ornamentais pagal XVII a. antroje pusėje vyravusią madą. Boguslavas Radvila taip pat pasipuošęs įmantria prisegama nėrinių apykakle.
Medžiagą parengė Toma Zarankaitė-Margienė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Panaudota literatūra
Bartoszewicz K. Radziwiłłowie: początek i dzieje rodu, typy i charaktery, rycerze, zdrajcy, pobożni, filantropi, dziwacy, obrazy z życia domowego, kobiety Radziwiłłowskie, upadek Nieświeża i jego odrodzenie, Warszawa, Kraków, [1928].
Bogusław Radziwiłł. Autobiografia, wstępem poprzedził i oprac. T. Wasilewski, Warszawa, 1979.
Eksponatai. 2016–2017 m. dovanotos ir įsigytos vertybės. Parodos katalogas / Exhibits. Treasures Donated and Acquired in 2016–2017. Exhibition catalogue, sudarė D. Avižinis, T. Zarankaitė-Margienė, Vilnius, 2017, p. 76–77.
Kalicki B. Bogusław Radziwiłł, koniuszy litewski: szkic historyczny, Kraków, 1878.
Kotlubajus E. Radvilos. Nesvyžiaus galerijos portretai, iš lenkų kalbos vertė T. Bairašauskaitė, Vilnius, 1995 (pirmasis lenkiškas leidimas – Vilnius, 1857), p. 138–153.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų ir didikų portretai iš Ukrainos muziejų / Portraits of the Rulers and Magnates of the Grand Duchy of Lithuania from Museums in Ukraine / Портрети Великих князів і вельмoж Великого Князівства Литовського із українських музеїв, sudarytojai / compilers / упорядники V. Dolinskas, B. Verbiejūtė, Vilnius, 2012, p. 197.
Lietuvos valstybės kūrėjai / Founders of the Lithuanian state. XVI–XX a. pirmosios pusės portretai, t. 1: XVI–XIX a. portretai / Portraits from the 16th–19th centuries, sudarė L. Bialopetravičienė, į anglų k. vertė L. Zabulienė, Vilnius, 2006, p. 217.
Łoziński W. Katalog zbiorów Władysława Łozińskiego we Lwowie, Lwów, 1897, s. 118, poz. 550.
Mackiewicz S. Dom Radziwiłłow, wstęp J. Jaruzelski, wybór il. i sporządzenie genealogii Radziwiłłów J. Grala, Warszawa, 1990.
Matulevičius A., Tyla A. „Radvila Albrechtas Stanislovas“, in: Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. 19, vyr. redaktorius A. Račis, Vilnius, 2011, p. 430.
Nowakowski T. Radziwiłłowie: dzieje wielkiej rodziny europejskiej, Warszawa, 2009.
„Radvilos“, in: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminės, redaktorė T. Daržinskaitė, vertė L. Račienė, Vilnius, 2010, p. 80–109.
Radziwiłłowie: obrazy literackie, biografie, świadectwa historyczne, redaktor K. Stępnik, Lublin, 2003.
Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmai. Biografinis žodynas. Elektroninė knyga, Vilnius, 2010, p. 341, 357.
