Grafikos darbas „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai ir Vilniaus katedra“

Aktualu iki 2018-08-05

Litografijos autorius Aloyzas Miserovičius (Alojzy Misierowicz, 1825–1905), dailininkas Napoleonas Orda (Napoleon Mateusz Tadeusz Orda, 1807–1883), iš leidinio „Album widoków historycznych Polski“ („Lenkijos istorinių vietovių albumas“), II serija, Nr. 75, Varšuva, 1876
Popierius, litografija
Matmenys: 31,5 x 43,7 cm
Įrašas apačioje – Rys z natury Napoleon Orda / Lit.w Lit. M. Fajansa w Warszawie / WILNO / Dolny zamek założony przez W. X. Gedymina r. 1322 Odbudowany 1505 przez Alexandra Jagielończyka dla zony Heleny corki Jwana Wasylewicza. Tu mieszkali Królowie Zygmunt I i Zygmunt August. Zniszczony za Wojny Szwedzkiej 1661 Stał w murach do r. 1797 przytykając murami do Kaplicy S.go Kazimierza. Zrysowany z natury przez Architekta Rossa r. 1793. / Le Château inferieur representé ici a été fondé par le Grand duc Gedymin en 1332 Reconstruit en 1505 par le roi Alexandre Jagiellon pour sa femme Hélène fille du Car Jwan Wasilewicz. Il devint la demeure des rois Sigismond I et Sigismond Auguste. Detruit pendant les guerres de Suede au 1661 Les ruines attenautes à la chapelle de S.t Casimir existaient encore en 1797. Le dessin que nous offrous ici a été fait par l’architecte Ross en 1793.
Inv. Nr. VR-1026
2017 m. padovanojo prof. habil. dr. Janas Ostrovskis (Jan Ostrowski, Lenkija)

Dailininkas Napoleonas Orda (Napoleon Mateusz Tadeusz Orda, 1807–1883) gimė Varacevičiuose (dab. Baltarusija) kilmingoje šeimoje. 1823 m. N. Orda įstojo į Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą. Jis universiteto nebaigė, nes buvo pašalintas už dalyvavimą slaptoje organizacijoje. Prasidėjus 1831 m. sukilimui, N. Orda įsitraukė į kovotojų gretas, dalyvavo mūšiuose. Tačiau numalšinus sukilimą buvo priverstas pasitraukti ir 1833 m. įsikūrė Prancūzijoje. N. Orda aktyviai dalyvavo išeivių veikloje, bendravo su Adomu Mickevičiumi (Adam Mickiewicz, 1798–1855), Frideriku Šopenu (Fryderyk Chopin, 1810–1849), kurį laiką dirbo muzikos mokytoju, Italijos operos Paryžiuje direktoriumi, kūrė polonezus. 1839 m. N. Orda tapo Paryžiaus istorikų ir literatų draugijos nariu. Pradėjo lankyti prancūzų peizažisto Pjero Žirardo (Pierre Girardo, 1806–1872) dailės studiją. Pirmuosius piešinius N. Orda sukūrė 1840–1842 m., keliaudamas po Prancūziją, vėliau leidosi į tolimesnes šalis: Portugaliją, Ispaniją, Angliją, Škotiją, Olandiją ir Belgiją. 1856 m., paskelbus politinę amnestiją, N. Orda sugrįžo į Varacevičius, tačiau dvaro susigrąžinti nepavyko. Per 1863 m. sukilimą N. Orda buvo suimtas. Vėliau jam atimta teisė gyventi gimtajame dvare.

Tiksliai nėra žinoma, kada N. Ordai kilo mintis įamžinti gimtojo krašto vaizdus. XIX a. septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje jis keliavo ir piešė Gardino, Voluinės, Podolės, Minsko bei Kijevo gubernijų architektūros peizažus. 1875–1877 m. N. Orda lankėsi dabartinėje Lietuvos teritorijoje. Ne vėliau kaip 1875 m. gegužės 10 d. atvyko į Vilnių ir čia piešė miesto vaizdus. Keliaudamas po lietuviškas žemes, N. Orda nupiešė 104 piešinius, o iš viso buvo sukaupęs apie 1 000 darbų. Norėdamas išleisti architektūros piešinių albumus, dailininkas 1873 m. kreipėsi į Varšuvos litografijos spaustuvės savininką Maksimilianą Fajansą (Maksymilian Fajans, 1827–1890). 1873–1883 m. buvo išleistos aštuonios „Lenkijos istorinių vietovių albumo“ („Album widoków historycznych Polski“) dalys, jose atspausdinta 260 vaizdų. Litografijas albumui darė Aloyzas Miserovičius (Alojzy Misierowicz, 1825–1905). N. Orda mirė 1883 m. Varšuvoje.

Valdovų rūmų muziejuje saugomas grafikos darbas, vaizduojantis Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus ir Vilniaus katedrą, sukurtas pagal architekto Pjetro de Rosio (Pietro de Rossi, apie 1760–1831) 1793 m. piešinį. Krokuvos nacionaliniame muziejuje (Muzeum Narodowe w Krakowie) saugoma didžioji N. Ordos kūrinių dalis, bet piešinio, vaizduojančio Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus, likimas nežinomas. Kuriant litografiją, per klaidą piešinys buvo veidrodiškai apverstas ir pavaizduotas atvirkščiai. Grafikos darbe vaizduojamas Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų pietų fasadas su perėjimu į Vilniaus katedrą, dominuoja Šv. Kazimiero koplyčios vaizdas.

Medžiagą parengė Dalius Avižinis
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra
Eksponatai. 2016–2017 m. dovanotos ir įsigytos vertybės. Parodos katalogas / Exhibits. Treasures Donated and Acquired in 2016–2017. Exhibition catalogue, sudarė D. Avižinis, T. Zarankaitė-Margienė, Vilnius, 2017, p. 80.
Levandauskas V., Vaičekonytė-Kepežinskienė R. Napoleonas Orda. Senosios Lietuvos architektūros peizažai, Vilnius, 2006, p. 16–33.

Lietuvos dailininkų žodynas / Dictionary of Lithuanian artists, t. 2: 1795–1918, sudarytoja J. Širkaitė, Vilnius, 2012, p. 272–273, 334.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Vaistinės indas albarelas

20241007

Tyrinėjant Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus ir jų aplinką rasta nemažai artefaktų, susijusių su sveikatos priežiūra bei gydymu. Tarp tokių radinių yra kelios dešimtys nedidelių molinių vaistų indelių.

Plačiau

Publikuota: 2018-07-30 Atnaujinta: 2018-07-25 09:23
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika