Nežinomas autorius pagal Fransą Leiksą (Frans Luycx, 1604–1668), apie 1800 m.
Medis, aliejus
Matmenys: 84 x 62 cm
Inv. Nr. VR-1025
2016 m. įsigytas iš UAB Vilniaus antikvaro centras
Tapybos darbe pavaizduotas Vladislovas Vaza – Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1632–1648), Žygimanto Vazos ir jo pirmosios žmonos Onos Habsburgaitės sūnus. Jis įgijo gerą išsilavinimą, keliavo po Europą. Su tėvu Žygimantu Vaza dalyvavo kare su Maskva, buvo išrinktas Maskvos caru, 1634 m. pasirašė Polianovkos sutartį – ja baigėsi karas su Maskva. Kovojo dėl Švedijos karūnos, tačiau 1635 m. atsisakė pretenzijų į sostą. Iš Vazų dinastijos valdovų dažniausiai lankėsi Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, populiarumu lenkė savo tėvą, buvo mėgstamas dėl vykdomos vidaus politikos ir tolerancijos religinėms bendruomenėms, gerai išmanė karo meną ir rūpinosi krašto gynyba, mėgo muziką ir teatrą. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus Vilniuje baigė rekonstruoti ankstyvojo baroko stiliumi, čia pastatė pirmąsias Lietuvoje italų operas. Vladislovo Vazos pastangomis baigta įrengti Šv. Kazimiero koplyčia, į ją iškilmingai perkeltos šventojo relikvijos. Buvo vedęs du kartus: 1637 m. – Ceciliją Renatą Habsburgaitę (Cecilia Renata von Habsburg), po jos mirties, 1646 m., – Liudviką Mariją Gonzagą iš Nevero (Ludwika Maria Gonzaga de Nevers). Mirė netikėtai, išvykęs medžioti į Merkinę (1648). Širdis buvo palaidota Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčioje.
Tapybos darbe Vladislovas Vaza vaizduojamas visu ūgiu, dėvintis juodos spalvos drabužius su baltos spalvos nėriniuota apykakle ir rankogaliais. Valdovas dešine ranka remiasi į medinę lazdą, prie diržo prikabintas kalavijas. Antrame plane matomos architektūrinės detalės, pridengtos raudonu audiniu. Paveikslo dešinėje pusėje nutapyti svarbiausi valdžios simboliai – Vladislovo Vazos karūna ir skeptras.
Portretas sukurtas apie 1800 m., bet yra labai įdomi XVII a. dirbusio dailininko Franso Leikso (Frans Luycx, 1604–1668) tapyto Vladislovo Vazos portreto kopija. F. Leiksas buvo Peterio Pauliaus Rubenso (Peter Paul Rubens) mokinys, jo kūrybai įtakos turėjo ir Antonio van Deiko (Anthonis van Dyck) darbai. Dailininkas ilgą laiką dirbo Šventosios Romos imperatoriaus Ferdinando III (Ferdinand III) dvare. Ten greičiausiai ir sukūrė Vladislovo Vazos portretą, jo originalas šiuo metu saugomas Vienos meno istorijos muziejuje (Austrija). Valdovų rūmų muziejaus įsigytas Vladislovo Vazos portretas turi puošnius drožinėtus ir auksuotus rėmus, jų viršutinė dalis dekoruota kartušu su devynių laukų herbu. Jame pavaizduotas Lenkijos Erelis, Lietuvos Vytis, Švedijos Trys karūnos, Folkungų Liūtai ir Vazų dinastijos Javų pėdas, kartušą vainikuoja karūna.
Portretas eksponuojamas Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose antrame aukšte esančiame Barokiniame valdovo kabinete.
Medžiagą parengė Rita Lelekauskaitė ir Dalius Avižinis
Fotografas Vytautas Abramauskas
Panaudota literatūra
Bénézit E. Dictionary of Artists, t. 8, Paris, 2006, p. 795.
Eksponatai. 2009–2015 m. dovanotos ir įsigytos vertybės. Parodos katalogas / Exhibits. Treasures Donated and Acquired in 2009–2015. Exhibition catalogue, sudarė D. Avižinis, R. Lelekauskaitė, Vilnius, 2016, p. 102.
Eksponatai. 2016–2017 m. dovanotos ir įsigytos vertybės. Parodos katalogas / Exhibits. Treasures Donated and Acquired in 2016–2017. Exhibition catalogue, sudarė D. Avižinis, T. Zarankaitė-Margienė, Vilnius, 2017, p. 20.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų ir didikų portretai iš Ukrainos muziejų / Portraits of the Rulers and Magnates of the Grand Duchy of Lithuania from Museums in Ukraine / Портрети Великих князів і вельмoж Великого Князівства Литовського із українських музеїв, sudarytojai / compilers / упорядники V. Dolinskas, B. Verbiejūtė, Vilnius, 2012, p. 113–117.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai. Ekspozicijų vadovas, sudarė D. Avižinis, V. Dolinskas, G. Striška, Ė. Striškienė, Vilnius, 2015, p. 56–59.
Ochmann-Staniszewska S. Dynastia Wazów w Polsce, Warszawa, 2006, s. 131–138.
Palace of the Grand Dukes of Lithuania. Exposition guide, compilers D. Avižinis, V. Dolinskas, G. Striška, Ė. Striškienė, Vilnius, 2015, p. 56–59.
Tyla A. „Vladislovas Vaza“, in: Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. 25, vyr. redaktorius A. Račis, Vilnius, 2014, p. 341.
Vilniaus Žemutinė pilis XIV a. – XIX a. pradžioje. 2002–2004 m. istorinių šaltinių paieškos, sudarytoja R. Ragauskienė, Vilnius, 2006.
Williams G. S. Ways of Knowing in Early Modern Germany. Johannes Praetorius as a Witness to His Time, Aldershot, Burlington, 2006, p. 126.
