Liukas Kilianas (Lucas Kilian, 1579–1637), iš Michaelio Kasparo Lundorpo (Michael Caspar Lundorp, 1580–1629) leidinio Oesterreichischer Lorberkrantz oder Kayserl, 1628, p. 74
Popierius, vario raižinys
Matmenys: 22,8 x 18,9 cm
Įrašas ovale – SIGISMVNDVS III, D. G REX POLON: M: DVX LIT: RVSS: PRVS: MAS: SAMO: LIVO: NEC NON SVECOR: GOTH: VAND: HARED: REX.
Užrašas apačioje – Sulcit Atlas humeris regnum radiantis Olympi, / Sulcis Atlas firmo polnica regna pede / At quis Atlas. Atlas coeli vel maior Atlante, / Perpetuis Pietas accumulata bonis. / Hac astante nequit non magna POLONIA stare, / Dum stabit coeli mole grauatus Atlas.
Inv. Nr. VR-1064
2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)
Grafikos darbe pavaizduotas Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Vaza (1587–1632) – Švedijos karaliaus Jono III Vazos ir Kotrynos Jogailaitės sūnus, Vazų dinastijos pradininkas Lenkijos Karalystėje ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. 1587 m. išrinktas Lenkijos karaliumi, 1588 m. pripažintas ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Mirus Jonui III, 1592 m. karūnuotas Švedijos karaliumi. Buvo vedęs du kartus. Pirmąja žmona tapo Ona Habsburgaitė, po jos mirties vedė jos seserį Konstanciją. Jo valdymo laikotarpiu, 1596 m., pasirašyta Lietuvos Brastos bažnytinė unija – Katalikų ir Stačiatikių bažnyčių susitaikymo aktas, 1602 m. šventuoju paskelbtas karalaitis Kazimieras, Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio sūnus. Buvo įsivėlęs į ne vieną konfliktą: siekis įvesti absoliutinės monarchijos valdymo principą sukėlė 1606 m. maištą. Jį numalšinus valdovas buvo priverstas atsisakyti savo planų. Norėdamas atgauti 1599 m. prarastą karūną, Abiejų Tautų Respubliką įvėlė į karą su Švedija. Kariaudama Respublika 1600–1629 m. prarado didelę dalį Livonijos. Žygimantas Vaza norėjo didinti savo įtaką Rusijoje (1609, 1617–1618). 1611 m. iš Maskvos atkovojo Smolenską, tęsė kovas su Turkija. Dėl savo būdo, absoliutizmo siekių ir katalikiškojo radikalumo nebuvo mėgstamas dalies Respublikos politinės tautos atstovų. Pradėjo Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų remontą ir rekonstrukciją šiaurietiškojo manierizmo ir ankstyvojo italų baroko stiliumi, inicijavo Šv. Kazimiero koplyčios prie Vilniaus katedros statybą. Vilniuje lankėsi retokai, savo pagrindinę rezidenciją iš Krokuvos perkėlė į Varšuvą.
Biustinis Žygimanto Vazos atvaizdas įkomponuotas į ovalą. Valdovas pavaizduotas pasisukęs trimis ketvirčiais į kairę pusę, su plokštinias šarvais. Per kairį petį perjuosta draperija, ant krūtinės kabantis Aukso Vilnos ordinas perteikia valdovo karvedžio įvaizdį.
Portretas publikuotas
Eksponatai. 2016–2017 m. dovanotos ir įsigytos vertybės. Parodos katalogas / Exhibits. Treasures Donated and Acquired in 2016–2017. Exhibition catalogue, sudarytojai / compilers D. Avižinis, T. Zarankaitė-Margienė, Vilnius, 2017, p. 36–37, poz. II. 5.
Medžiagą parengė Rita Lelekauskaitė
Fotografas Mindaugas Kaminskas
Panaudota literatūra
Bénézit E. Dictionary of Artists, t. 9, Paris, 2006, p. 795.
Eksponatai. 2009–2015 m. dovanotos ir įsigytos vertybės. Parodos katalogas / Exhibits. Treasures Donated and Acquired in 2009–2015. Exhibition catalogue, sudarytojai / compilers D. Avižinis, R. Lelekauskaitė, Vilnius, 2016, p. 96, poz. III. 9.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų ir didikų portretai iš Ukrainos muziejų / Portraits of the Rulers and Magnates of the Grand Duchy of Lithuania from Museums in Ukraine / Портрети Великих князів і вельмoж Великого Князівства Литовського із українських музеїв, sudarytojai / compilers / упорядники V. Dolinskas, B. Verbiejūtė, Vilnius, 2012, p. 111.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai. Ekspozicijų vadovas, sudarytojai D. Avižinis, V. Dolinskas, G. Striška, Ė. Striškienė, Vilnius, 2015, p. 52–55.
Ochmann-Staniszewska S. Dynastia Wazów w Polsce, Warszawa, 2006, s. 117–124.
Palace of the Grand Dukes of Lithuania. Exposition guide, compilers D. Avižinis, V. Dolinskas, G. Striška, Ė. Striškienė, Vilnius, 2015, p. 52–55.
Tyla A. „Zigmantas Vaza“, in: Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. XXV, vyriausiasis redaktorius A. Račis, Vilnius, 2014, p. 599.
Vilniaus Žemutinė pilis XIV a. – XIX a. pradžioje. 2002–2004 m. istorinių šaltinių paieškos, sudarytoja R. Ragauskienė, Vilnius, 2006.
Williams G. S. Ways of Knowing in Early Modern Germany. Johannes Praetorius as a Witness to His Time, Aldershot, Burlington, 2006, p. 126.
