Aktualu iki 2018-10-21

XVI a. (po 1530)
Vaškas
Steponavičienė D. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Rūmų pietinių vartų bokšto tyrimai 1996 m., radinių inv. Nr. 787,788, 789, 792.

Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų pietų korpuso priestatas – latrina funkcionavo nuo 1530 m. iki XVI a. pabaigos arba XVII a. pradžios, vėliau perstatyta į laiptinę. Tikėtina, kad ji buvo įrengta prie privačių valdovo apartamentų, kurie greičiausiai Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo (1506–1548) valdymo metais buvo rūmų pietų korpuso vakarinio galo antrame aukšte.

Latrinoje aptikta auksinių juvelyrinių dirbinių bei prabangių audinių fragmentų, perlų, brangiųjų akmenų karoliukų, odinis maldaknygės viršelis, odinių batų detalių, koklių ir kitų dirbinių. Čia rasta ir vaškinių žvakių fragmentų (7 vnt.).

Nuo seno žvakės gamintos iš lajaus (taukų) arba vaško. Vaškinės žvakės buvo brangesnės, dažniau naudotos turtingesnių asmenų, taip pat bažnyčiose. Iš istorinių šaltinių žinoma, kad Vilniuje 1648 m., Lenkijos ir Lietuvos valdovui Vladislovui Vazai (1632–1648) planuojant priimti Prancūzijos Šventosios Dvasios ordino atstovus, rengtos iškilmės ir numatyta žymiems asmenims skirti geltono vaško žvakių, kitiems – lajinių.

XVI a. Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto (1544/1548–1572) dvaro sąskaitose minimos vaškinės žvakės, kurios buvo duotos rūsiui pritrūkus lajinių. Taip pat sąskaitose įrašytas atsiskaitymas staliui už dėžę vaškinėms žvakėms laikyti.

Lajinės žvakės XVI a. valdovo dvaro sąskaitose minimos dažniau. Nurodoma, kad jos naudotos rūsiuose, išduotos virtuvių reikmėms, siųstos į medžioklės dvarus. Lajinių žvakių kaina buvo 3–6 grašiai už kapą (60 vnt.). Tuo metu 90 kiaušinių kainavo 2 grašius, puodynė sviesto – 7–10 grašių, kiaulienos kumpis – 20 grašių, statinė druskos – 32 grašius, karvė – 40 grašių. Paminimas iš Gardino (įvairaus dydžio statinėse) atvežtas lajus, bet jis naudotas ir kitoms reikmėms – išduotas šikšniui, balniui, vežiminės reikalams.

To meto dvaro sąskaitose yra 1544 m. įrašas apie nupirktą medvilnę, jos apdirbimą ir dagčių sukimą.

Vėlesniais laikais, 1850 m., Vilniuje veikė 6 lajinių žvakių fabrikai.

Medžiagą parengė Rasa Valatkevičienė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra
Vilniaus miesto istorijos dokumentai. Vilniaus miesto istorijos skaitinių chrestomatija, sudarė E. Manelis, R. Samavičius, Vilnius, 2003.
Steponavičienė D., Racevičius R. „Pietinių vartų bokštas“, in: Vilniaus Žemutinės pilies rūmai, atsakingasis redaktorius V. Urbanavičius, t. 5, Vilnius, 2003.

Vilniaus Žemutinė pilis XIV a.–XIX a. pradžioje. 2002–2004 m. istorinių šaltinių paieškos, sudarė R. Ragauskienė, Vilnius, 2006. 
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto dvaro sąskaitos (1543–1548). 1544 VI 21–1544 XI 15, parengė D. Antanavičius, Vilnius, 2012.
https://www.valdovurumai.lt/rumu-istorija/istorine-raida.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Žemės gaublys

20240429

Manoma, kad pirmieji gaubliai buvo sukurti daugiau nei prieš 2000 metų. Seniausio žinomo gaublio autoriumi laikomas graikų mokslininkas Kratetas Malietis (II a. pr. Kr.)

Plačiau

Publikuota: 2018-10-15 Atnaujinta: 2018-10-12 15:20
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika