Kalavijas (schiavona)

Aktualu iki 2018-10-07

Venetas, Italija
XVII a. I p.
Geležis, oda, medis; drožyba, kalstymas
Ilgis 106 cm
Inv. Nr. VR-365
Eksponatą 2008 m. rugsėjo 20 d. iš Riccardo Mannino (Merkatalė in Val di Peza, Italija) būsimam Valdovų rūmų muziejui įsigijo Lietuvos dailės muziejus. 2009 m. gegužės 27 d. jis perduotas Nacionaliniam muziejui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams.

Schiavona – kertamasis, duriamasis ginklas (it. schiavo – „slavas“). Tokius ginklus pirmieji pradėjo naudoti Venecijos samdiniai iš Balkanų (Dalmatijos), saugoję Venecijos dožus. Jie išpopuliarėjo Italijoje Renesanso laikotarpiu (XVI–XVII a.).

Šie ginklai XVII a. taip pat buvo labai paplitę ir tuose kraštuose, kurie turėjo prekybinių ryšių su Italija. Juos rinkdavosi ir samdiniai, ir pasiturintys žmonės. Turtuolių kalavijai buvo puošiami auksu ir brangakmeniais. Toks puošnus ginklas naudotas ne tik kaip ginklas, bet ir kaip madingas aksesuaras.

Kalavijas pirmiausia atpažįstamas dėl dažniausiai iš žalvario pagamintos katės galvos formą primenančios buoželės. Efesas (kardo, rapyros, špagos rankena su metaline apsauga rankai) išsiskiria krepšio forma. Plaštaką apsaugo gana tankiai išsidėsčiusios metalinės juostelės.

Valdovų rūmų muziejuje esantis kalavijas (schiavona) taip pat turi jau minėtą žalvarinę katės galvos formos buoželę. Rankeną gaubia šeši stipinai, primenantys vilko dantis, jie tarsi sudaro „krepšį“. Panašius „krepšius“ gamino Dalmatijos meistrai.

Ginklo geležtė yra tiesi ir plati, suploto šešiakampio skerspjūvio formos. Abiejose geležtės pusėse per vidurį yra iškalti įrašai ispanų kalba. Vienoje pusėje išraižyta: NO ME SAQUES SIN RASON (liet. „Nenaudokite manęs be priežasties“), kitoje – NO ME EMBÀINES SIN HONOR (liet. „Neišsitraukite manęs be garbės“). Aplink užrašus iškalti dekoratyviniai karybą iliustruojantys siužetai.

Rankenos skerspjūvis ovalus. Ji spirale apjuosta viela. Aprašyme, gautame kartu su ginklu, nurodyta, kad rankena yra dengta žuvies oda. Kilus abejonių dėl odos kilmės, buvo kreiptasi į zoologijos specialistus. Apžiūrėjus nustatyta, kad tai ne žuvies ir ne gyvatės oda. Prieita prie išvados, kad ji galėtų būti driežo. Pagal odos faktūrą gyvūnas greičiausiai gyveno sausoje klimato zonoje: dykumose, pusdykumėse arba priekalnėse tarp akmenų ar uolų. Atsižvelgus į rankenos dydį ir gyvūno odos iškirpimą, galima sakyti, kad driežas turėjo būti ne mažesnis negu dvi vyriškos rankos.

Šis ginklas eksponuojamas Valdovų rūmų muziejaus ginkluotės ekspozicijoje.

Medžiagą parengė Andrius Salys
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra
Oakeshott E. European Weapons and Armour. From the Renaissance to the Industrial Revolution, Suffolk, 2012, p. 182–192.
Sach J. Illustriertes Lexikon der Hieb- & Stichwaffen, Erlangen, 1999, S. 116–119.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Brigantinos plokštelė

20240226

Per 2002 m. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų šiaurinio korpuso prieigų archeologinius tyrimus rasta ir įvairių tipų šarvų plokštelių iš pilies šturmus menančių XIV a. pabaigos – XV a. pradžios kultūrinių sluoksnių. Šioje vietoje aptikta ir brigantinos plokštelė nulūžusiu galu.

Plačiau

Publikuota: 2018-10-01 Atnaujinta: 2018-09-30 00:09
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika