XIV a. pab. – XV a.
Švino lydinys
Skersmuo 16 mm, storis 1 mm
Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos 1994 m. archeologiniai tyrimai, radinio inv. Nr. 2730.
Konservavo Andrius Salys, rest. prot. Nr. 238/13777 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)
Šio švininio antspaudo (plombos) diską archeologai rado šalia Vilniaus Žemutinės pilies didžiųjų kunigaikščių rūmų vakarinio korpuso, plote prie Šv. Kazimiero koplyčios. Radinys aptiktas permaišytame kultūriniame sluoksnyje. Išliko tik vienas deformuotas diskas iš dviejų. Jis nėra didelis. Mažas antspaudų dydis kartais nurodo jo senumą, o didesnis – vėlesnį amžių.
Švininiai antspaudai (plombos) atsirado dar Romos imperijos laikais. Iš pradžių jie būdavo tvirtinami prie dokumentų ir atlikdavo antspaudo, patvirtinančio asmens tapatybę, funkciją. XII– XIV a. Europoje švininiais antspaudais pradėti antspauduoti audeklai. Tai buvo lyg gaminio sertifikatas, rodantis jo kilmę ir kokybę, kartais ir ilgį. Vėliau antspaudus ant audeklų dėdavo jau ne tik gamintojai, bet ir tikrintojai, pirkliai ir muitinės pareigūnai. XIX–XX a. švininiai antspaudai pradėti naudoti taip pat ir įvairiose manufaktūrose, gamyklose, geležinkelio įmonėse, pašto, finansų ir prekybos įstaigose ir kitur.
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje nuo 1987 m. aptikta daugiau kaip du šimtai vienetų švininių antspaudų. Didžioji jų dalis yra plombos, skirtos audeklams žymėti ir datuojamos nuo XIV a. pabaigos iki XVIII amžiaus.
Antspaudai būdavo liejami liejimo formelėse iš švino, rečiau iš žalvario arba kitų lydinių. Antspaudo diskai dažniausiai būdavo sujungiami viena arba dviem juostelėmis. Viename iš diskų būdavo kiaurymė, o kitame kauburėliai – kniedės. Dažniausiai pasitaikydavo dviejų diskų antspaudai, rečiau – keturių ir daugiau.
Aptariamas antspaudo diskas turi išlikusį vieną juostelės fragmentą ir du kauburėlius nugarinėje pusėje. Jis galėjo būti pritvirtintas prie audeklo, ryšulio arba maišo su jais. Norint pritvirtinti, švininiai antspaudai būdavo sulenkiami per juostelę ir abu diskai spaudžiami tarpusavyje taip, kad vieno disko kauburėliai sutaptų ir perlįstų per kito disko kiaurymėles. Švininiai antspaudai žymėti replėmis, plokščiareplėmis ir spaudais, pastaruosiuose būdavo išraižomas vaizdulys. Vaizdulyje savo ženklus įspausdavo audeklų gamintojai, pirkliai, gildijų pareigūnai, kurie tikrindavo audinius. Antspauduose dažnai būdavo įspaudžiami ir miestų pavadinimai. Tokie įspaudai buvo ypač populiarūs XVI a. ir vėliau. Taip pažymėti audiniai su pritvirtintomis plombomis į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę ir jos sostinę Vilnių atkeliaudavo iš įvairių kraštų – iš tokių šiandieninių Europos šalių kaip Anglija, Belgija, Prancūzija, Vokietija ir jų miestų.
Aptariamo švininio disko vaizdulyje gotiškuoju šriftu įmuštos raidės. Dėl metalo plastinių savybių deformacijos į šviną įmuštą įrašą sunku perskaityti. Michaelio Mitchinerio knygos apie švininius antspaudus ,,Jetons, Medalets, and Tokens“ antrame tome (p. 947) pavyko atrasti panašų antspaudą, kuris galėtų būti iš Prancūzijoje esančio Lilio (pranc. Lille) miesto. Lilis nuo seno garsėjo savo aukštos kokybės audinių manufaktūromis.
Apžvelgus toje pačioje knygoje pateiktas Lilio miesto švininių antspaudų iliustracijas virš gotiškuoju šriftu įmušto miesto pavadinimo arba po juo, galima teigti, kad dar galėjo būti ir heraldinė lelija (pranc. fleur de lis), vaizduojama Prancūzijos miestų heraldiniuose ženkluose. Tačiau dėl jau minėtų deformacijų heraldiniai simboliai neišliko arba jų visai nebuvo.
Medžiagą parengė Andrius Salys
Fotografas Vytautas Abramauskas
Panaudota literatūra
Kvizikevičius L. „Švininiai antspaudai“, in: Vilniaus Žemutinės pilies rūmai, d. 4: 1994–1995 metų tyrimai, atsakingasis redaktorius V. Urbanavičius, Vilnius, 1999, p. 258–269.
Kvizikevičius L. „Švininių antspaudų radiniai Vilniuje – XVI–XVII a. importinių audeklų prekybos atspindys“, in: Lietuvos archeologija, t. 18, Vilnius, 1999, p. 243–249.
Kvizikevičius L. „Švininių audeklų antspaudai“, in: Lietuvos archeologija, t. 15, Vilnius, 1998, p. 433–446.
Mitchiner M. Jetons, Medalets, and Tokens, vol 2: The Low Countries and France, London, 1991, p. 947–948.
Remecas E. „Valdovų rūmų teritorija – numizmatinis lobynas“, in: Lietuvos pilys, Vilnius, 2005, p. 50–51.
„Cloth Seal, French, Lille“, http://www.bagseals.org/gallery/main.php?g2_itemId=22771&fbclid=IwAR3R-bc8kYa9n62YdGuXHSTJBWRUrSicsdnJxkqqgKu7V0c4KREvuXkE0UU [žiūrėta 2018-12-18].
