XVII a. vid.
Kirvio aukštis 143 mm; ašmenų plotis 100 mm; plotis prie penties 58 mm; penties (stačiakampė) dydis 83 x 40 m; koto kiaurymės (trikampė) ilgis 55 mm
Geležis
Raškauskas V., Stankevičius G. Vilniaus Žemutinės pilies teritorija (Gedimino a. 3). 1987 m. archeologinių tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. 12.
Restauravo Dainius Šavelis, rest. prot. Nr. 99/1302 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)
Kirvis išrastas kaip medienai apdirbti skirtas instrumentas, bet gan greitai tapo ir ginklu. Iki šiol netyla mokslininkų ginčai dėl tam tikrų ypatybių, leidžiančių išskirti kovai ir darbui skirtus kirvius. Kai kurie kovos kirviai gana sunkiai pritaikomi darbui, o tam tikri darbo kirviai – kovai, tačiau dauguma šių instrumentų yra gana universalūs ir gali būti naudojami tiek kovoje, tiek buityje.
Įtveriamasis, pentinis kirvis per 1987 m. vykdytus archeologinius tyrimus rastas ant Vilniaus Žemutinės pilies didžiųjų kunigaikščių rūmų rūsio grindų. Jis pagal savo formą ir metrinius duomenis yra priskirtinas Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje paplitusiam vadinamajam 4 tipo B variantui. Nors minėto tipo kirvių naudojimo laikotarpis datuojamas gana plačiai (XVI a. pab. – XVII a.), radimo vieta ir paplitimo arealas leidžia šį artefaktą datuoti XVII a. viduriu ir sieti su maskvėnų įgulos veikla Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje.
Analogiški kirviai aptikti rusiškose žemėse – Maskvoje, Pskove, Tverėje ir kitur. Stambesni šio tipo kirviai priskiriami medkirčių ir dailidžių, o mažesni – stalių naudotiems instrumentams.
Medžiagą parengė Paulius Bugys
Fotografas Vytautas Abramauskas
Panaudota literatūra
Двуреченский О. В. Холодное оружие Московского государства XV–XVII веков, Тула, 2015, с. 133–138.
