Šv. Kazimiero apoteozė

Šv. Kazimiero apoteozė
Aktualu iki 2019-03-10

Nežinomas dailininkas, XVIII a.
Drobė, aliejus; 84 x 61 cm
Įrašas viršuje – Sanctus Casimirus Polonia Princeps
Įrašas apačioje – Atlas senectutis vita immaculata Sap. 4
Inv. Nr. VR-973
2015 m. įsigyta iš Živilės Ramašauskienės

Šv. Kazimieras (1458–1484) buvo Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio (1440/1447–1492) Kazimiero Jogailaičio bei Lenkijos karalienės ir Lietuvos didžiosios kunigaikštienės (1454–1492) Elžbietos Habsburgaitės sūnus. Dar šv. Kazimierui esant gyvam buvo plačiai pasklidusi žinia apie jo išmintį ir gabumus. Išlikusiuose pasakojimuose teigiama, kad karalaitis buvo labai pamaldus, žiemą klūpėdavo prie bažnyčių durų ir laukdavo, kada jos bus atvertos, laikydavosi griežto pasninko ir t. t. Amžininkai itin palankiai vertino jo labdaringą veiklą.

Paveikslo centre vaizduojamas šv. Kazimiero biustas, iškeltas ant pagalvėlės ir laikomas sarmatiškais apdarais pasidabinusių didikų. Jiems prie kojų guli karūnos. Pats karalaitis taip pat dėvi sarmatiškais drabužiais. Atvaizdas gerokai skiriasi nuo Baroko epochoje klestėjusios šventojo vaizdavimo tradicijos, kai būdavo pabrėžiama jo karališkoji kilmė, nes šiame paveiksle šv. Kazimieras vaizduojamas kaip jaunas XVIII a. bajoras. Šventajam virš galvos angelas laiko vainiką, kitoje angelo rankoje – ritinėlis su įrašu „Omni / die / dic / Mariae“. Giesmės tekstas rodo stiprų šv. Kazimiero tikėjimą Švč. Mergele Marija, apie kurį užsiminė Zacharijas Fereris (Zacharias Ferreri, 1479–1524) pirmojoje šventojo biografijoje. Be to, jis teigė, kad karalaitis yra šios giesmės autorius.

Paveikslas publikuotas
Eksponatai. 2009–2015 m. dovanotos ir įsigytos vertybės. Parodos katalogas / Exhibits. Treasures Donated and Acquired in 2009–2015. Exhibition catalogue, sudarytojai / compilers D. Avižinis, R. Lelekauskaitė, Vilnius, 2016, p. 38–39, poz. II. 3.

Medžiagą parengė Rita Lelekauskaitė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra
Duczmal M. Jogailaičiai, iš lenkų kalbos vertė B. Mikalonienė, V. Jarutis, Vilnius, 2012, p. 302–310.
Maslauskaitė S. Šventojo Kazimiero atvaizdo istorija XVI–XVIII a., Vilnius, 2010, p. 21, 36–37, 206–209, 236, 238.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Knyga „Bartoli commentaria in primam digesti novi partem doctilis vire domino Petri Pauli Parisii cardinalis admodum reverendi non paucis additionibus nuper illustrata acuratesque castigata“

Knyga „Bartoli commentaria in primam digesti novi partem doctilis vire domino Petri Pauli Parisii cardinalis admodum reverendi non paucis additionibus nuper illustrata acuratesque castigata“

20260413

XIV a. Italijoje ir Prancūzijoje susiformavo postglosatorių, arba komentatorių, pasaulietinė teisės mokykla, kurios atstovai buvo XII–XIII a. veikusios glosatorių mokyklos pasekėjai. Šios mokyklos atsiradimas susijęs su Romos teisės atgimimu Viduramžiais ir Digestų, arba Pandektų, rinkinių atradimu. Glosatoriai tyrinėjo romėnų civilinės teisės veikalus ir pildė juos glosomis (paaiškinimais, pastabomis), komentavo ir interpretavo teisines sąvokas bei principus. Postglosatoriai glosų jau neberašė, bet sistemiškai ėmėsi tirti visą teisės akto turinį, o ne tik pavienes jo sąvokas, rašė išsamius komentarus ir remdamiesi Aristotelio tekstais, ir taikydami kitus scholastinius metodus.
Bartolas de Sasoferatas buvo vienas žymiausių Viduramžių postglosatorių, davęs vardą visai Romos pasaulietinės teisės komentatorių mokyklai – bartolistams. Jis buvo Perudžos ir Bolonijos universitetų auklėtinis, Pizos ir Perudžos universitetų teisės profesorius, civilinės teisės specialistas, Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Karolio IV (1316–1378, valdė 1355–1378) patarėjas.

 

 

Plačiau

Publikuota: 2019-03-04 Atnaujinta: 2019-03-01 17:02
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika