Aktualu iki 2019-03-17

XIV a. II p.
Striška G. Vilniaus Žemutinės pilies teritorija. Rūmų vidinio kiemo 2005 m. tyrimai, radinio inv. Nr. 8349, 8656, 8657, 8661.
Konservavo Aušra Lukaitytė, rest. prot. Nr. 24/9644 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)

Valdovų rūmų muziejaus saugyklose laikoma keliasdešimt tūkstančių per daugelį metų archeologų aptiktų buitinės keramikos radinių. Daugiausia tai pavienės šukės. Dėl kruopštaus rinkinių saugotojų ir restauratorių darbo dalis jų atgavo buvusią formą – atrinktos, konservuotos ir į vientisą indą suklijuotos šukės padeda tyrėjams papildyti turimą informaciją apie Žemutinės pilies ir jos gyventojų veiklą.

Vienas iš nuolatinių Valdovų rūmų eksponatų – ąsotis, surinktas ir suklijuotas iš dvidešimt devynių šukių. Indo fragmentai atkasti 2005 m., tiriant vidinį Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų kiemą, juodų žemių ir degėsių sluoksnyje. Tame pačiame sluoksnyje buvo rasta ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto monetų. Jos, kaip ir atlikti organinių medžiagų radiokarboniniai tyrimai, leidžia visus šiuos radinius datuoti XIV a. antra puse – XV a. pradžia.

Šio laikotarpio keramika (vadinamoji ankstyvoji gotikinė) tebelipdoma rankomis, tačiau nuo ankstyvosios (ikigotikinės) keramikos skiriasi savo molio masės priemaišomis, ryškesnėmis formomis, lygesniu gaminio paviršiumi (tai sietina su dirbinio apžiedimu), kruopščiai padarytu ornamentu. Nėra jokio dekoro arba jis gana kuklus – viena, dvi įrėžtos linijos arba smulkios bangelės.

Nustatyta, kad šis ąsotis buvo lipdytas ant stovylo – rankinio žiedimo rato, derinant lipdymą ir apžiedimą. Molio volelių lipdymo požymių galima pastebėti vidinėje ąsočio kaklelio pusėje. Indo paviršiuje – būdingos formavimo drėgnu audiniu žymės – taip užbaigiamas indo formavimas ir sutvarkoma briauna. Ankstyvojoje gotikoje vyrauja dvi indų rūšys – puodai ir dubenys. Tad ąsotis iš minėto laikotarpio – dar vienas retas radinys Žemutinės pilies teritorijoje.

Medžiagą parengė Sigita Venckūnienė
Fotografai Vytautas Abramauskas, Aušra Lukaitytė (prieš restauravimą)

Panaudota literatūra
Kudirka J. Lietuvos puodžiai ir puodai, Vilnius, 1973.
Vaitkevičius G. „Puodininkystės profesionalizacija XIV–XVII a. Vilniuje“, in: Miestų praeitis, redaktorius ir sudarytojas G. Vaitkevičius, Vilnius, 2004.
Strazdas D. Vilniaus gotikos ir renesanso keramika, Vilnius, 2011.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Sudegę karūniniai kokliai

20240909

Tvenkinio viduje susidariusiuose kultūriniuose sluoksniuose aptikta gausybė radinių, iš jų išsiskiria stipriai sudegusių karūninių koklių grupė. Jie buvo puošti ažūriniu masverku, padengti vienspalve, tikėtina, rudai žalsva ar žalia glazūra. Nuo didelio karščio kokliai stipriai deformavosi, molio masė perdegė, glazūra išsilydė, pakeitė spalvą ir įgavo stiklišką pavidalą.

Plačiau

Publikuota: 2019-03-11 Atnaujinta: 2019-03-08 16:11
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika