Eršketo žiaunadangtis

Eršketo žiaunadangtis, XIV a. 4 ketv.
Aktualu iki 2019-06-23

XIV a. 4 ketv.
Ožalas E., Montvilaitė E. Vilniaus Žemutinės pilies teritorija. Valdovų rūmų vidinio kiemo archeologiniai tyrimai 2006–2008 m., kaulo inv. Nr. 35185 (149).

Per 2007 m. archeologinius tyrimus Valdovų rūmų vidiniame kieme, XIV a. 4 ketvirčio sluoksnyje, buvo surastas eršketo kaulas. Tai retos ir didelės (ilgesnės nei 1 m) žuvies žiaunadangtis. Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje rastas eršketo kaulas nebuvo identifikuotas iki rūšies lygio. Tačiau labiausiai tikėtina, kad tai Baltijos arba atlantinio aštriašnipio eršketo (Acipenser oxyrinchus) kaulas.

Eršketai yra migruojančios, ilgai gyvenančios didelės žuvys aštriašnipiai atlantiniai eršketai (Acipenser oxyrinchus) sulaukia 60 metų, būna vidutiniškai 2,5 m ilgio, nors užauga ir šiek tiek ilgesni negu 4 metrų. Tačiau jau XIIIXIV a. eršketai visoje Europoje buvo retos ir labai brangios žuvys, prieinamos tik aukščiausiajai klasei. Jų žvejyba ir prekyba buvo griežtai reglamentuojama. Rašytiniuose šaltiniuose minima, kad XIVXV a. Lenkijoje lašiša kainavo 20 grašių, o porcija eršketo – 70 grašių, t. y. daugiau negu visas jautis.

Medžiagą parengė Povilas Blaževičius, Giedrė Piličiauskienė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Dailininkė Rita Manomaitienė

Panaudota literatūra ir šaltiniai
Blaževičius P., Dambrauskaitė N., Luik H., Piličiauskienė G., Rumbutis S., Zarankaitė-Margienė T. Vilniaus pilių fauna: nuo kepsnio iki draugo. Monografija, Vilnius, 2018.
Dembińska M. Food and Drink in Medieval Poland. Rediscovering a Cuisine of the Past, Philadelphia, 1999.
Makowiecki D. „Exploitation of Early Medieval Aquatic Environments in Poland and other Baltic Sea Countries: an Archaeozoological Consideration“, in: Settimane di studio del Centro italiano di studi sull’alto Medioevo, 2008, vol. 55(2), p. 253–777.
Piličiauskienė G. Zooarcheologinės medžiagos, surastos Vilniaus pilių komplekse, pirminio identifikavimo sąvadas, Vilnius, 2018, LDKVR mokslinis archyvas, b. GTA-45.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Pingsdorfo tipo keramikos šukės

Pingsdorfo tipo keramikos šukės

20260511

Gausiausią archeologinių radinių grupę miestų ir pilių tyrimuose sudaro vadinamoji masinė archeologinė medžiaga – buitinės keramikos šukės. Šie radiniai gali būti klasifikuojami ir tiriami įvairiais aspektais: pagal formą, funkciją, gamybos technologiją, kilmę ir kt. Aptariamos buitinės keramikos fragmentai priskiriami importinei, vadinamajai Pingsdorfo tipo keramikai.

 

Plačiau

Publikuota: 2019-06-17 Atnaujinta: 2019-06-14 14:06
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika