Eršketo žiaunadangtis

Eršketo žiaunadangtis, XIV a. 4 ketv.
Aktualu iki 2019-06-23

XIV a. 4 ketv.
Ožalas E., Montvilaitė E. Vilniaus Žemutinės pilies teritorija. Valdovų rūmų vidinio kiemo archeologiniai tyrimai 2006–2008 m., kaulo inv. Nr. 35185 (149).

Per 2007 m. archeologinius tyrimus Valdovų rūmų vidiniame kieme, XIV a. 4 ketvirčio sluoksnyje, buvo surastas eršketo kaulas. Tai retos ir didelės (ilgesnės nei 1 m) žuvies žiaunadangtis. Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje rastas eršketo kaulas nebuvo identifikuotas iki rūšies lygio. Tačiau labiausiai tikėtina, kad tai Baltijos arba atlantinio aštriašnipio eršketo (Acipenser oxyrinchus) kaulas.

Eršketai yra migruojančios, ilgai gyvenančios didelės žuvys – aštriašnipiai atlantiniai eršketai (Acipenser oxyrinchus) sulaukia 60 metų, būna vidutiniškai 2,5 m ilgio, nors užauga ir šiek tiek ilgesni negu 4 metrų. Tačiau jau XIII–XIV a. eršketai visoje Europoje buvo retos ir labai brangios žuvys, prieinamos tik aukščiausiajai klasei. Jų žvejyba ir prekyba buvo griežtai reglamentuojama. Rašytiniuose šaltiniuose minima, kad XIV–XV a. Lenkijoje lašiša kainavo 20 grašių, o porcija eršketo – 70 grašių, t. y. daugiau negu visas jautis.

Medžiagą parengė Povilas Blaževičius, Giedrė Piličiauskienė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Dailininkė Rita Manomaitienė

Panaudota literatūra ir šaltiniai
Blaževičius P., Dambrauskaitė N., Luik H., Piličiauskienė G., Rumbutis S., Zarankaitė-Margienė T. Vilniaus pilių fauna: nuo kepsnio iki draugo. Monografija, Vilnius, 2018.
Dembińska M. Food and Drink in Medieval Poland. Rediscovering a Cuisine of the Past, Philadelphia, 1999.
Makowiecki D. „Exploitation of Early Medieval Aquatic Environments in Poland and other Baltic Sea Countries: an Archaeozoological Consideration“, in: Settimane di studio del Centro italiano di studi sull’alto Medioevo, 2008, vol. 55(2), p. 253–777.
Piličiauskienė G. Zooarcheologinės medžiagos, surastos Vilniaus pilių komplekse, pirminio identifikavimo sąvadas, Vilnius, 2018, LDKVR mokslinis archyvas, b. GTA-45.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Gobelenas „Karaliaus Kyro dekreto paskelbimas“ (serija „Kyro didžiojo istorija“)

Gobelenas „Karaliaus Kyro dekreto paskelbimas“ (serija „Kyro didžiojo istorija“)

20261102

Gobelene vaizduojamas pranašo Izaijo knygos 45 skyriuje užrašytas tekstas (Iz 45), kuriame Dievas kreipiasi į Persijos karalių Kyrą, pareikšdamas, kad Jis pasirinko jį savo dieviškos valios įrankiu, nors Kyras Jo nepažįsta. Dievo vedamas Kyras leido į Babiloną ištremtiems izraelitams sugrįžti į Jeruzalę ir atstatyti 586 m. pr. Kr. sunaikintą šventyklą. Audinyje vaizduojamos dvi įvykio scenos: vienoje jų Persijos karalius Kyras skelbia savo dekretą, kitoje šis karalius izraelitų šventyklai grąžina išgrobstytas vertybes. Šv. Rašte rašoma, kad Kyras visoje savo karalystėje žodžiu ir raštu paskelbė tokį sprendimą: „VIEŠPATS, Dangaus Dievas, atidavė man visas žemės karalystes ir pavedė man pastatyti jam Namus Jeruzalėje, kuri yra Jude. Todėl tesileidžia į kelionę visi, kas priklauso jo tautai. Jų Dievas juos telydi!“ (2 Kr 36). 

 

Plačiau

Publikuota: 2019-06-17 Atnaujinta: 2019-06-14 14:06
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika