Grindų plytelė su įsispaudusiais šuns pėdsakais

2 pav. Grindų plytelė su išmatuotu Džeko Raselo terjero sudėjimo šuns pėdos įspaudu
Aktualu iki 2019-07-28

XVI a. I p.
Dydis 169 x 162 mm, aukštis 40 mm
Blaževičius P., Bugys P. Vilniaus Žemutinės pilies LDK valdovų rūmų teritorijos (u. k. 141 ir u. k. 24705) ploto į pietus nuo I oficinos detaliųjų archeologinių tyrimų 20052009 m. ataskaita, Vilnius, 2017, radinio inv. Nr. Pl. 173.

2007 m. archeologai tarp Valdovų rūmų šiaurinio korpuso ir pirmosios oficinos pastato (Lietuvos nacionalinio muziejaus) surado gerai išlikusią grindų plytelę su šuns pėdų žymėmis. Ji datuojama XVI a. pirma puse. Įsispaudę pėdsakai yra mažiausios Lietuvoje iki šiol ant archeologinio radinio aptiktos šuns pėdų žymės. Priekinės dešinės kojos įspaudas ryškus, jo plotis 40,5 mm, gylis 2,5 mm. Žemiau jo – dar vienas, vos matomas pėdos įspaudas. Įvertinus pėdos plotį, galima sakyti, kad pėdsakus ant džiūstančio dirbinio paliko nedidelis, Džeko Raselo (Jack Russell) terjero sudėjimo, šuo.

Molio dirbinius gaminusių amatininkų aplinkoje besisukiojusių šunų negalima lyginti su valdovo šunimis. Tačiau verta paminėti, kad panašios išvaizdos šuniukų kaulų rasta ir tyrinėjant Vilniaus Žemutinės pilies komplekso zooarcheologinę medžiagą. Atsižvelgiant į Valdovų rūmų teritorijoje aptiktus skeleto fragmentus, galima teigti, kad dalis jų buvo nedidelių (iki 30 cm ūgio) šuniukų – bišonų ar papiljonų.

Medžiagą parengė Povilas Blaževičius
Fotografas Povilas Blaževičiaus

Panaudota literatūra
Bennett D. „Life history information from tracks of domestic dogs (Canis familiaris) in ceramic building materials from a Roman bath–house at Vindolanda, Northumberland, England“, in: Archeofauna, vol. 21 (3), 2012, p. 7–36.
Blaževičius P., Dambrauskaitė N., Luik H., Piličiauskienė G., Rumbutis S., Zarankaitė-Margienė T. Vilniaus pilių fauna: nuo kepsnio iki draugo. Monografija, Vilnius, 2018.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Marsas ir Venera

Marsas ir Venera

20251103

Po 64 metų Romos gaisro imperatorius Neronas (54–68) pradėjo didžiules statybas ant Eskvilino kalvos. Didingo komplekso svarbiausiu statiniu tapo Aukso rūmai (lot. Domus Aurea), kurių puošybai gausiai naudotas auksas, o sienos ir lubos buvo dekoruotos stiuko lipdiniais ir freskomis. Tačiau vos po kelerių metų mirus Neronui statybos darbai buvo sustabdyti. Didžiulis kompleksas su rūmais ir kitais pastatais palaipsniui užstatytas, o Aukso rūmai atsidūrė po žeme. Tik XV a. pabaigoje juos naujai atrado Renesanso dailininkai, kurie tyrinėjo ir kopijavo antikines freskas. Vėlesniais amžiais susidomėjimas šiomis freskomis tik didėjo.
 
XVIII a. aštuntame dešimtmetyje Romos antikvaras Ludovikas Miris (Ludovico Mirri, 1738–1786) pradėjo kasinėjimus buvusių imperatoriaus Nerono rūmų vietoje. 1774 m. jis pakvietė dailininką Pranciškų Smuglevičių ir architektą Vinčencą Breną (Vincenzo Brenna, 1747–1820) nupiešti atrastas antikinio pastato freskas. Piešiant buvo atkurtos ir trūkstamos freskų dalys. Remdamasis dailininkų sukurtais piešiniais, grafikas Markas Karlonis (Marco Carloni, 1742–1796) parengė grafikos darbus, kuriuos atskirame albume „Tito termų liekanos ir jų vidaus tapyba“ (Vestigia delle terme di Tito e loro interne pitture) 1776 m. Romoje išspausdino L. Miris. Iš viso leidinyje publikuoti 59 Aukso rūmų sieninės tapybos vaizdai.

 

Plačiau

Publikuota: 2019-07-22 Atnaujinta: 2019-07-19 17:58
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika