XVI a. I p.
Dydis 169 x 162 mm, aukštis 40 mm
Blaževičius P., Bugys P. Vilniaus Žemutinės pilies LDK valdovų rūmų teritorijos (u. k. 141 ir u. k. 24705) ploto į pietus nuo I oficinos detaliųjų archeologinių tyrimų 2005–2009 m. ataskaita, Vilnius, 2017, radinio inv. Nr. Pl. 173.
2007 m. archeologai tarp Valdovų rūmų šiaurinio korpuso ir pirmosios oficinos pastato (Lietuvos nacionalinio muziejaus) surado gerai išlikusią grindų plytelę su šuns pėdų žymėmis. Ji datuojama XVI a. pirma puse. Įsispaudę pėdsakai yra mažiausios Lietuvoje iki šiol ant archeologinio radinio aptiktos šuns pėdų žymės. Priekinės dešinės kojos įspaudas ryškus, jo plotis 40,5 mm, gylis 2,5 mm. Žemiau jo – dar vienas, vos matomas pėdos įspaudas. Įvertinus pėdos plotį, galima sakyti, kad pėdsakus ant džiūstančio dirbinio paliko nedidelis, Džeko Raselo (Jack Russell) terjero sudėjimo, šuo.
Molio dirbinius gaminusių amatininkų aplinkoje besisukiojusių šunų negalima lyginti su valdovo šunimis. Tačiau verta paminėti, kad panašios išvaizdos šuniukų kaulų rasta ir tyrinėjant Vilniaus Žemutinės pilies komplekso zooarcheologinę medžiagą. Atsižvelgiant į Valdovų rūmų teritorijoje aptiktus skeleto fragmentus, galima teigti, kad dalis jų buvo nedidelių (iki 30 cm ūgio) šuniukų – bišonų ar papiljonų.
Medžiagą parengė Povilas Blaževičius
Fotografas Povilas Blaževičiaus
Panaudota literatūra
Bennett D. „Life history information from tracks of domestic dogs (Canis familiaris) in ceramic building materials from a Roman bath–house at Vindolanda, Northumberland, England“, in: Archeofauna, vol. 21 (3), 2012, p. 7–36.
Blaževičius P., Dambrauskaitė N., Luik H., Piličiauskienė G., Rumbutis S., Zarankaitė-Margienė T. Vilniaus pilių fauna: nuo kepsnio iki draugo. Monografija, Vilnius, 2018.
