XIV a. pab. – XV a. pr.
Sidabras, aukso danga
Blaževičius P., Bugys P. Vilniaus Žemutinės pilies teritorija. Valdovų rūmų rytinio ir šiaurinio korpusų prieigų 2006–2008 m. archeologinių tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. M 1243.
Ožalas E. Pietinio, rytinio ir vakarinio korpusų prieigų archeologinių tyrimų 2002 m. ataskaita, radinio inv. Nr. M 902.
Konservavo Dainius Šavelis, rest. prot. Nr. 237/5711 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“) ir Aldona Skučienė, rest. prot. Nr. 143/1579 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)
Metalo lydinių tyrimus atliko Ingrida Žūkienė, Irena Smaliukienė, Nomeda Karbočienė, Jūratė Veikšienė (Lietuvos prabavimo rūmų Prabavimo ir įspaudavimo laboratorija)
Smeigtukai nuo Akmens amžiaus naudoti drabužiams bei galvos apdangalams susegti ir puošti. Jie būdavo gaminami iš kaulo / rago, vėliau iš spalvotųjų bei tauriųjų metalų, geležies. Vieni jų paprastos konstrukcijos, kiti puošnesnėmis viršutinėmis dalimis.
XIV–XVII a. smeigtukai gaminti mažesni negu ankstesniais laikais. Dažniausiai jie būdavo nedideli, iš vario lydinio, su rutulio formos galvutėmis, rečiau – didesni, įvairios formos viršutinėmis dalimis.
Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje archeologai surado tauriųjų metalų smeigtukų su arabeskomis, ornitomorfiniais ir kitokiais motyvais, keli jų buvę su stiklo akutėmis, puošti filigranu. XIV a. pabaigos – XV a. pradžios kultūriniuose sluoksniuose aptikti du smeigtukai su paukščių motyvais. Vieno iš jų išliko tik viršutinė dalis. Šis smeigtukas išlietas iš geros kokybės sidabro lydinio ir auksuotas. Kitas smeigtukas išlikęs visas (aukštis 6,2 cm), jis pagamintas iš žemesnės prabos sidabro, auksuotas. Smeigtukų paukšteliai nedideli: aukštis iki 2 cm, plotis 1,5 cm.
Sidabrinio auksuoto smeigtuko viršutinė dalis su paukščio motyvu rasta ir per archeologinius Kernavės Aukštutinio miesto teritorijos tyrimus. Ji datuojama XIII–XIV amžiumi.
XIV a. stilius[1] (?) su paukščio figūrėle aptiktas Bajoriškiuose. Stiliaus kotelis gerokai storesnis ir ilgesnis (ilgis 9,2 cm) už smeigtukų, be to, jis pagamintas iš vario lydinio.
Visų minėtų smeigtukų ir stiliaus (?) paukščių figūrėlės skirtingos.
Ornitomorfinis motyvas universalus ir įvairiose kultūrose žinomas nuo Akmens amžiaus (ornamentuose arba gaminti paukščio formos dirbiniai), taip pat iš ikonografijos, etnografijos, tautosakos. Paukščiai (pelėdos, antys, ereliai, gulbės ir kt.) ne visada atpažįstami. Jų vaizdiniai turi daug semantinių reikšmių.
Smeigtukai publikuoti:
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai Vilniaus Žemutinėje pilyje. Istorija ir rinkiniai. Albumas / Palace of the Grand Dukes of Lithuania in Vilnius Lower Castle. History and Collections. Album, sudarytojai / compilers D. Avižinis, V. Dolinskas, Ė. Striškienė, Vilnius, 2010, p. 169.
Tarp kasdienybės ir prabangos. Restauruoti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų archeologiniai radiniai, sudarytojas A. Puškorius, Vilnius, 2011, p. 103, pav. 273, p. 27.
Археалагічныя знаходкі рэзідэнцыі Вялікіх Князёў Літоўскіх Штодзённасць Віленскага двара. Каталог міжнароднай выставы 29 красавіка – 11 верасня, 2016, Нацыянальны гісторыка-культурны музей-запаведнік «Нясвіж» / Archaeological Finds from the Residence of the Grand Dukes of Lithuania. Everyday Life in the Vilnius Court. International exhibition catalogue 29 April – 11 September, 2016, National Historical and Cultural Museum-Reserve “Niasvizh”, 2016, s. 203.
Medžiagą parengė Rasa Valatkevičienė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Naudota literatūra
Atrastoji Kernavė. Kernavės archeologinės vietovės muziejaus katalogas, sudarytojai D. Baltramiejūnaitė, J. Poškienė, R. Vengalis, G. Vėlius, Vilnius, Kernavė, 2017.
Becker U. Simbolių žodynas, Vilnius, 1995, p. 189.
Dundulienė P. Paukščiai senuosiuose lietuvių tikėjimuose ir mene, Vilnius, 2006.
Sėliai. The Selonians, parengė E. Griciuvienė, vertėjas iš latvių kalbos E. Vasiliauskas, vertėjas į anglų kalbą M. Adomėnas, Vilnius, 2007, p. 256, pav. 1242.
Vėlius G. Kernavės miesto bendruomenė XIII–XIV amžiuje, Vilnius, 2005.
[1] Rašymo priemonė.
